Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Remigijui Šimašiui – išbandymas liūtimi

 
2017 06 30 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vilniuje praūžusi sinoptikų prognozuota liūtis atskleidė, kad tvarkytis su kiek didesnėmis bėdomis sostinės valdžiai sekasi sunkiai. Belieka spėlioti, kas būtų, jei miestą užkluptų gerokai rimtesnė krizė.

Vakar sostinės gatvėse kurį laiką tvyrojo tikras chaosas, o nuo pat ankstyvo ryto pasigirdusios už miesto ūkį atsakingų asmenų kalbos priminė nesibaigiančius pasiteisinimus. Komunalininkų ir sostinės mero raudos dėl kiek neįprasto gamtos „pokšto“ ir atsakingų tarnybų darbo nuošalyje tarsi paliko atsakomybės už padarinius klausimą. Vis dėlto jie turės finansinę išraišką: kai draudikai suskaičiuos nuostolius, ji veikiausiai bus šimtatūkstantinė. Nuslinkę prieš beveik pusmetį atidaryto Vakarinio aplinkkelio šlaitai liudija, kad suma gali būti gerokai didesnė.

Tiesiog neeilinė situacija

Iš pradžių – vandenyje skęstantys automobiliai, neišvažiuojamos gatvės, iš kanalizacijos šulinių trykštantys fontanai, o popiet – dėl sugedusių siurblinių į Nerį garmančios nuotekos.

Ryte apsemtomis gatvėmis į darbą skubantiems vilniečiams meras Remigijus Šimašius socialiniame tinkle paskelbė: „Mieste praūžė liūtis, kokia tebūna kartą per dešimtmetį. Miesto tarnybos mobilizuotos nuo ankstaus ryto ir tvarko padarytą žalą. Jei stichija pridarė bėdų, skambinkite 1355.“

Po lakoniško Vilniaus vadovo pareiškimo vėliau teko teisintis miesto komunalininkams. Paaiškėjo, kad didžiausiose gatvėse didžiulio lietaus vandens kiekio neatlaiko surinkimo sistemos, nors kai kurios jų įrengtos visai neseniai.

Komunalininkai miglotai kalbėjo apie sugedusius šviesoforus, apie tai, jog avarinės brigados bando išvalyti lietaus surinkimo trapus, vėliau teisinosi, kad neseniai baigto tiesti Vakarinio aplinkkelio šlaitai nuslinko dėl to, kad buvo „tvirtinti audeklu“.

Tačiau komunalininkai savo kalbas baigdavo tiesiog konstatavimu, kad liūties būta išskirtinės. „Panašus kritulių kiekis sostinėje iškrito 1993 metais, taigi situacija iš tiesų neeilinė“, – taip į klausimus atsakinėjo savivaldybės įmonės „Grinda“ vadovas Kęstutis Vaicekiūtis.

Į Nerį vėl plūdo nuotekos

Dėl užklupusios liūties sutriko Upės gatvėje esančios nuotekų siurblinės darbas. Į Nerį pateko tūkstančiai kubinių metrų nuotekų. Savivaldybės įmonės „Vilniaus vandenys“ atstovas aiškino, kad siurblinė nebepajėgė pumpuoti vandens į Vilniaus nuotekų valyklą, tad, persipildžius avariniams rezervuarams, buvo užpilti bei nustojo dirbti siurbliai.

Tai jau antras kartas per pusę metų, kai miesto komunalininkai sunkiai tvarkosi užklupus krizei. Pernai prieš pat Kūčias Upės gatvėje per avariją nutrūkus magistraliniams nuotekų vamzdžiams, į Nerį ištekėjo apie 30 tūkst. kub. metrų nuotekų – tokius duomenis „Vilniaus vandenų“ ekspertai pateikė tyrimą atlikusiai Aplinkos ministerijai. Tąsyk nustatyta žala siekė beveik pusę milijonų eurų.

Vakarykštės žalos preliminarių skaičių dar nėra, bet kai kurie verslininkai iškart prabilo apie nuostolius, kuriuos turėtų atlyginti savo darbo esą neatlikę miesto ūkvedžiai. Pavyzdžiui, prekybos centrus „Unideco“ ir „Medžio centras“ Vilniuje valdantys verslininkai ketina kreiptis į teismą dėl savivaldybės įmonės „Grinda“ teikiamų paslaugų nevykdymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Verslininkų žodžiais, nuostoliai siekia 59 tūkst. eurų.

Remigijus Šimašius: „Mieste praūžė liūtis, kokia tebūna kartą per dešimtmetį.“

Ragina spręsti problemas

Meras R. Šiamašius vakar nedaugžodžiavo, tik kartojo, kad situacija Vilniuje dėl liūties buvo sudėtinga. Kiti savivaldybės atstovai, surengę spaudos konferenciją, aiškino, kad tai – didžiausia liūtis sostinėje per 20 metų.

Tačiau liūtys ir jų padariniai sostinę kamuoja kasmet. Skaitytojai netruko parinkti naujienų portalų antraščių ir parodyti, kad kone kasmet vyksta tas pats: „2017 metų birželio 29-oji: „Vilnių skalbianti liūtis sutrikdė eismą“; 2016 metų gegužės 29-oji: „Įkaitusį Vilnių nuplovė liūtis“; 2015 metų liepos 8-oji: „Trečiadienio liūtis skandino Vilnių“; 2014 metų rugpjūčio 8-oji: „Liūtis Vilniuje sustabdė troleibusus, apsėmė automobilius“; 2013 metų birželio 7-oji: „Stipri vasaros liūtis skandino Vilnių“; 2012 metų rugsėjo 19-oji: „Smarki liūtis Vilniuje tvindė gatves ir apsunkino eismą“; 2011 metų birželio 13-oji: „Vidurnaktį liūtis Vilnių pavertė patvinusia Venecija“; 2010 metų liepos 14-ji: „Vasarinė liūtis skandino Vilnių“.

Miesto tarybos opozicija nepraleido progos priminti, kad Lietuva, kaip skelbia ir jos pavadinimas, – lietaus šalis: metas prie to priprasti ir būti pasirengusiems. Kandžios kritikos negailėjo ir kai kurie Seimo nariai. „Kai Europos Sąjungos narės, NATO valstybės sostinę ant kelių parklupdo lietus, kyla abejonių dėl mūsų įgalumo spręsti dar rimtesnes problemas. (Patikėkite, tokių būna.) Gal jau savivaldybei būtų laikas užsiimti ir realiomis problemomis, o ne skėsčioti rankomis po įvykusio fakto, susigūžus ir tikintis, kad artimiausiu metu gal tai nebepasikartos?“ – klausė konservatorius Mantas Adomėnas.

Miesto politikai prie klausimų, kaip sutvarkyti miesto ūkį, neišvengiamai turės grįžti. Greičiausiai jau tuomet, kai bus suskaičiuota liūties padaryta žala. Arba teismams priėmus sprendimus dėl jos atlyginimo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"