TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Restauruotą koplyčią reikia gelbėti

2012 10 13 8:41
Neįrengus drenažo gruntiniai vandenys mirkdo Antanavo koplyčios rūsį ir jame esančius palaikus. /LŽ archyvo nuotrauka  

Nepigiai kainavęs XVIII amžiaus architektūros paminklo - Antanavo (Kazlų Rūdos sav.) koplyčios - atstatymas gali nueiti perniek, jei nebus suskubta prie jo įrengti drenažo. Per rekonstrukciją juo nebuvo pasirūpinta.

Antanavo kaimo bendruomenė įrengti drenažą užsimojo Europos Sąjungos (ES) lėšomis, bet darbus stabdo paveldosaugininkų reikalavimai dar kartą atlikti archeologinius tyrimus.

Bendruomenės pirmininkė Reda Kneizevičienė LŽ priminė, kad prikelti naujam gyvenimui Antanavo dvaro parke stovėjusią šešiakampę medinę koplyčią pavyko radus bendraminčių užsienio fonduose. Praėjusių metų vasarą daugiau kaip pusantro milijono litų kainavusi rekonstrukcija buvo baigta ir koplyčia tapo maldos namais.

Įgyvendinti kito sumanymo - atnaujinti senąjį parką - nesiseka. Kadaise čia būta kanalų, turėjusių saugoti koplyčią nuo upės vandens pertekliaus. Tačiau sovietmečiu parkas buvo nuniokotas, kanalai užako. Dabar, kai tik smarkiau palyja, po rekonstruotos koplyčios grindimis telkšo vanduo. Jis būna užtvindęs ir koplyčios rūsį, kuriame įrengtos laidojimo kriptos. Jose ilsisi paskutinių Antanavo dvaro savininkų palaikai.

"Atstatant koplyčią, buvo leista pagilinti rūsius. Neįvertinta, kad greta koplyčios yra Šešupė. Nereikia būti ypatingiems specialistams, kad suprastume, jog tokiomis sąlygomis koplyčia gali vėl po kiek metų sugriūti", - teigė R.Kneizevičienė. Todėl bendruomenė į dvaro parko sutvarkymo darbus, kuriems lėšų gauna iš ES fondų, įtraukė ir drenažo įrengimą. Tačiau sumanymui koją pakišo paveldosaugininkai. Jie pareikalavo, kad vietose, kuriose antanaviškiai ketina kasti žemę, būtų atlikti archeologiniai tyrimai.

"Jie mums kainuotų apie 14 tūkst. litų. Tai nemaži pinigai, nes mes parkui tvarkyti gauname tik apie pusę milijono litų, nors reikėtų tris kartus daugiau. Pinigus, kuriuos išleistume archeologiniams tyrimams, galėtume panaudoti būtinesniems darbams. Juolab kad archeologiniai tyrimai prie koplyčios jau buvo atliekami 2010 metais, radinių tuomet nerasta", - tvirtino R.Kneizevičienė.

Kultūros paveldo departamento Marijampolės teritorinio padalinio vadovas Algis Milius pripažino, kad atstatytą Antanavo koplyčią iš tiesų kartais semia gruntiniai vandenys. Tačiau jis LŽ tikino, jog įrengti drenažo prie restauruojamos koplyčios jos atstatymo projekte nebuvo numatyta.

Sutikdamas, jog archeologiniai tyrimai kainuoja nepigiai, A.Milius pabrėžė, kad iš antanaviškių reikalaujama tirti ne visą parko teritoriją, o tik anksčiau netirtas vietas, kuriose numatoma kasinėti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"