TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Rezervatai įsibrovėlius traukia kaip magnetas

2016 07 30 6:00
Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vaizdo stebėjimo kamera užfiksavo, kaip grybautojas į draudžiamą lankytis rezervato teritoriją įsmuko užsidengęs galvą ir veidą polietileniniu maišeliu, bet tai jo neišgelbėjo. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato nuotrauka

Grybų ir uogų šiemet gausu beveik visuose šalies miškuose, tačiau kai kurie azarto apimti uogautojai ar grybautojai braunasi į valstybinius gamtinius rezervatus, nors į jų teritoriją draudžiama net koją įkelti, o ką jau kalbėti apie miško gėrybių rinkimą.

Rezervatų darbuotojai nelegalius gamtos dovanų rinkėjus ne tik vaiko, bet ir baudžia piniginėmis baudomis. Tačiau kai kuriems jų – tai nė motais. Įspėjamųjų ženklų nepaisančių pažeidėjų nesulaiko nei užtverti miško keliukai, nei gamtiniuose rezervatuose įrengtos modernios vaizdo stebėjimo kameros.

Pagelbėja technika

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato teritorijoje sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros šią savaitę užfiksavo, kaip vienas Viešvilės miestelio gyventojas į rezervato teritoriją įsmuko ant galvos užsimaukšlinęs polietileninį maišelį, taip slėpdamas veidą nuo saugotojų. Įlindęs į saugomą teritoriją įsibrovėlis susirinko grybus ir dingo iš vaizdo stebėjimo kameros regos lauko. Tačiau nei maskuotė, nei greitas dingimas pažeidėjui nepadėjo – Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato darbuotojai nustatė, kad tai – 30 metų Viešvilės gyventojas, ir anksčiau ne kartą baustas už neteisėtą lankymąsi rezervato teritorijoje.

Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate. /wikimedia.org nuotrauka

„Mūsų turimos vaizdo stebėjimo kameros įsijungia nuo gyvūno ar žmogaus judesio, jos ne tik fiksuoja bei įrašo vaizdą, bet ir daro momentines nuotraukas. Šios iškart siunčiamos į mūsų inspektorių mobiliuosius telefonus. Tad nesunku nustatyti, kur yra pažeidėjas. Beje, ši naujovė padeda ir taupyti, nes mažiau pinigų išleidžiame transportui“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direktorius Algis Butleris.

Anot jo, be leidimų į teritoriją įsmunkančių asmenų rezervato darbuotojai pričiumpa kasdien, o kai kuriuos atkakliausius grybautojus – net po porą kartų per dieną. Jų neatbaido ir administracinės baudos. Už pirmą kartą padarytą administracinį nusižengimą skiriama 43 eurų, o už antrą – daugiau nei 300 eurų bauda. Kaip teigė A. Butleris, paprastai stengiamasi ne nubausti atvykėlius, bet įtikinti, kad šie pagaliau suvoktų, jog rezervato teritorijoje lankytis negalima. Tai nurodo ir daugybė aplink rezervato teritoriją įrengtų informacinių ženklų.

„Sąmoningi piliečiai į rezervato teritoriją tikrai neina, nes aplink ir be jos yra galingi miškų masyvai, juose galima uogauti bei grybauti be jokių apribojimų“, – teigė Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vadovas. Jis pasakojo, kad į saugomą rezervato teritoriją bando prasmukti ne tik vietos gyventojai, bet ir atvykėliai. Pastebėta, kad Viešvilės kraštą itin pamėgo kauniečiai. Jie taip pat nesibodi peržengti rezervato teritorijos ribų, tikėdamiesi „prisišluoti“ grybų.

Teigė nežinoję

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato Gamtos skyriaus vedėjo pavaduotojas Jonas Klimavičius „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad visoje didelėje šio nacionalinio parko teritorijoje grybauti bei uogauti nedraudžiama, išskyrus, žinoma, Čepkelių rezervatą. Ir jis, ir kiti rezervatai tam ir buvo įsteigti, kad būtų sudarytos sąlygos natūraliai vykstantiems gamtiniams procesams, nekontroliuojamiems žmonių veiklos. Rezervatuose ne tik draudžiama bet kokia ūkinė veikla, bet ir ribojamas žmonių lankymasis.

„Ir dabar esame miške, stebime, ar nėra atvykėlių. Ką tik aptikome automobilį šalikelėje, bet kol kas nenustatėme, ar juo atvažiavusieji pasuko į rezervato teritoriją“, – vakar kalbintas telefonu pasakojo J. Klimavičius. Anot jo, Čepkelių rezervato teritorijoje šiemet nubausti trys įsibrovėliai. Visi jie buvo atvykę iš kitur – Alytaus, Vilniaus. Pričiupti pažeidėjai parko darbuotojams aiškino, esą netyčia užklydo į rezervato teritoriją, neva nematė prie visų kelių ir kelelių pristatytų įspėjamųjų ženklų. „Ne visi šių ženklų paiso. Esame pristatę užtvarų, neleidžiančių įvažiuoti į miško keliukus, bet ir juos kai kas apvažiuoja automobiliais. Tai jau piktybinis elgesys, nes nežinantieji, kur toks keliukas veda, to tikrai nedarytų“, – pabrėžė J. Klimavičius.

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato Gamtos skyriaus vedėjo pavaduotojas pasakojo, kad rezervatui stebėti jie turi ir bepilotę skraidyklę, tačiau didžiausia paspirtis – darbui atsidavę rezervato darbuotojai.

Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas. /wikimedia.org nuotrauka

Žmonės tampa sąmoningesni

Žemaitijos nacionalinio parko, kurio teritorijoje yra du rezervatai, direktorius Ramūnas Lydis „Lietuvos žinioms“ teigė, kad jie taip pat turi ne tik bepilotę skraidyklę, bet ir nemažai įrangos – sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros. Tačiau geriausia, anot jo, apsauga nuo pažeidėjų – į rezervatą vedančių kelių užtvarai. „Įsibrovimai į rezervato teritoriją dažniausiai yra labai lokalūs, vyksta pakraščiuose. Ir šiuo metu situacija jau nėra labai bloga, kokia buvo prieš penkerius metus, kai buvo sunku apsiginti nuo grybautojų antplūdžio. Žmonės, matyt, tapo sąmoningesni“, – sakė Žemaitijos nacionalinio parko vadovas.

Be to, R. Lydžio nuomone, nors Žemaitijos nacionalinio parko rezervatų teritorijose grybų šiemet iš tiesų yra daugiau nei įprastai, grybautojų jie netraukia ir dėl to, kad vaikščioti po rezervatą nėra smagu – per 25 metus susikaupė daug išvirtusių medžių, sąžalynų. Todėl mėgautis grybavimu užklydėliams nepavyktų.

Pagelbėja ir vietos gyventojai

„Turime ir vaizdo stebėjimo, ir kitokios technikos, padedančios aptikti pažeidėjus, tik šiemet ji mums nelabai buvo reikalinga. Mūsų rezervato nelankytinoje teritorijoje miškų, kuriuose augtų grybai, yra nedaug“, – teigė Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis. Anot jo, šio rezervato darbuotojams pats darbymetis būna rudenį, kai prasideda spanguoliavimo sezonas ir dygsta grybai. Tuomet praverčia ne tik moderni technika, bet ir vietos kaimų gyventojų pagalba. Vietiniai skuba į pagalbą, rezervato darbuotojams praneša apie pastebėtus įtartinus automobilius ar asmenis.

Akmenės rajone esančio Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direktorius Darius Triaušys „Lietuvos žinioms“ taip pat sakė, kad šio rezervato teritorijoje esančiuose miškuose grybų šiuo metu nėra tiek daug, kaip kituose Lietuvos regionuose. O kai grybai nedygsta, ir įsibrovėliai didelių bėdų nekelia. Tiesa, buvo keletas atvykėlių, kuriuos rezervato pareigūnams teko nubausti, bet tuo viskas ir baigėsi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"