TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Rokiškėnai minės legendinio partizano 100-metį

2015 11 19 6:00
Balys Vaičėnas dėl savo sumanumo, gebėjimo įbauginti priešus ir išsaugoti kovotojus buvo vadinamas legendiniu kovotoju. LŽ archyvo nuotrauka

Šeštadienį Rokiškio rajone, Obeliuose, bus minima vieno iš Lietuvos partizanų vadų, kilnumu ir idealizmu garsėjusio Balio Vaičėno 100 metų sukaktis. Kovotojas už laisvę žuvo būdamas 35-erių, šiai kovai atidavęs septynerius gyvenimo metus.

Vasarą surengęs pergalingo Obelių šilo mūšio, kuriame saujelė šio krašto partizanų, vadovaujamų B. Vaičėno, privertė trauktis juos puolančius 400 okupantų, 70-ųjų metinių minėjimą, šį šeštadienį Rokiškio krašto muziejus kviečia paminėti partizanų vado 100-metį. „Šventės, kai prisimenami mūsų tautai svarbūs įvykiai bei asmenybės, mus telkia bei stiprina, atskleidžia mūsų pačių vertę“, – pabrėžė vienas būsimo renginio organizatorių muziejininkas Valius Kazlauskas, Rokiškio krašto muziejaus istorikas. Jo teigimu, žmogus, kurio jubiliejus bus minimas, išties yra legendinė asmenybė.

Spindėjo idealizmu

Visi, kurie neabejingi Lietuvos kovų už laisvę istorijai, šį šeštadienį kviečiami į Obelius. Ten už Lietuvos partizanų vadą B. Vaičėną ir jo bendražygius bus aukojamos šv. Mišios, šio partizano jubiliejui bus sodinamas ąžuoliukas, lankomas simbolinis jo kapas (tikroji partizanų vado palaidojimo vieta nežinoma, manoma, kad okupantai išniekintą jo kūną pakasė Utenoje) ir užpuolikų sudeginta jo tėvų sodyba. Į šias iškilmes Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų sraigtasparniu planuoja atskristi kariai ir susirinkusiuosius vaišinti kareiviškomis vaišėmis. Bus skaitomi pranešimai, skirti šiai išskirtinei mūsų tautos asmenybei.

Rokiškio krašto muziejaus filialo Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose vedėjas Andrius Dručkus LŽ tvirtino, kad B. Vaičėną dėl jo idealizmo bei sumanumo pelnytai galima gretinti su garsiais Lietuvos partizanų vadais Adolfu Ramanausku-Vanagu ir Juozu Lukša-Daumantu. „Manau, B. Vaičėno sumanumą liudija ir tai, kad daugelio žmonių partizanavimo vidurkis buvo pustrečių ar treji metai, nes per tiek laiko kovotojai arba žūdavo, arba patekdavo į pasalas, paskui – į nelaisvę, arba pasiduodavo. O B. Vaičėnas iki žūties partizanavo net septynerius metus“, – priminė A. Dručkus.

Muziejininkas pasakojo, kad B. Vaičėnas buvo karys ir iki sovietų okupacijos, nuo pat jaunystės tarnavo Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje, vėliau tapo pasieniečiu. Užėjus okupantams, išėjo į partizanus – stojo ginti Lietuvos laisvės. Matydami jo organizacinius gabumus, kovos draugai gana greitai išrinko jį savo vadu.

Idėjos lieka gyvos

Kaip sakė A. Dručkus, B. Vaičėnas dėl savo sumanumo, gebėjimo įbauginti priešus ir išsaugoti kovotojus buvo vadinamas legendiniu kovotoju. Juo pasitikėjo ir rėmė vietos žmonės, o priešai bijojo. Yra išlikę dokumentų, liudijančių, kad šie ilgai nedrįsdavo eiti į Rytų Lietuvos kaimus agituoti už kolūkius, nes bijojo bet kada pasirodysiančių partizanų.

Beje, ištikimybė laisvos Lietuvos idėjai ir kova dėl jos B. Vaičėnui daug kainavo: buvo sudeginti jo namai, nužudytas brolis, taip pat partizanas, stengiantis išgauti žinių apie partizanų vadą, suluošinta motina ir sumušta sesuo, kuri buvo partizanų ryšininkė. Pats B. Vaičėnas žuvo išduotas vieno iš buvusių saviškių, okupantams parsidavusio partizano.

„Įsivaizduokite jauną vyrą, kuris apsuptas šautuvus į jį nutaikiusių priešų ir puikiai žinodamas, kad netrukus žus, stipriu balsu užtraukia: „Tu, pavasari malonus, tu, pavasari gražus.“ Ta jo daina kelioms minutėms net buvo sutrikdžiusi priešus. Tačiau atsitokėję iš nuostabos jie tapo dar nuožmesni“, – apie paskutines B. Vaičėno gyvenimo minutes LŽ pasakojo A. Dručkus.

O uždainavo jis tuomet, kai išdaviku tapęs jo bendražygis, kviesdamas į tariamą pasitarimą dėl tolesnių partizaninės kovos veiksmų, įdavė vadą priešams. Šie, keliais žiedais apsupę vienkiemį, į kurį atvyko B. Vaičėnas, tikėjosi jį ir dar šešis kovotojus paimti gyvus. Bet vadas B. Vaičėnas paragino bendražygius nepasiduoti ir su daina pasitiko mirtį. „Jo mirtis parodė, kad žmogaus kūną galima nužudyti, tačiau idėjos lieka gyventi. Būtent tai ir stengsimės pabrėžti per šio kovotojo 100-mečio jubiliejų“, – teigė A. Dručkus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"