Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Rokiškis Rabinovičius. Kodėl tas kalnas byra ir byrės

 
Kai bandai supilti smėlio krūvą, tai nesigauna labai stati. Jei bandai suversti daugiau – smėlis tiesiog byra žemyn. Stačiausias kampas, kuris įmanomas sausam smėliui – apie 34 laipsnius, o praktikoje, jei smėlis pramaišiui su akmenimis ir akmenukais, o dar ir šlapias – tai dar mažiau – apie 25. Gedimino kalnas yra statesnis, ypač kur tas griūnantis šiaurės-vakarų šlaitas. Ne, ne, aišku, kaltas tiktai vanduo ir lietus, o ne žemės, kurios tokiu statumu suverstos. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Aš jau rašiau porą straipsnių ta tema, bet šiandien bus truputis gryno statybų mokslo, labai paprasto. Tokio, kur elementarios medžiagų savybės nagrinėjamos. Tiksliau, viena tokia savybė – laisvo byrėjimo kampas, nuo kurio priklauso, ar krūva žemių byrės žemyn, ar nebyrės.

Laisvo byrėjimo kampas pasimato, jei supilate kažką į krūvą: krūva įgauna stabilų kampą ir kiek besistengtumėte, tas kampas lieka stabilus. Pilant kažką ant krūvos viršaus, visa krūva nesilaiko ir byra, įgaudama tą patį kampą.

Skirtingos medžiagos kažkiek skiriasi tuo laisvo byrėjimo kampu. O ir tos pačios medžiagos, priklausomai nuo drėgnumo, irgi gali keisti tą laisvo byrėjimo kampą. Pvz., jei smėis ribotai sudrėksta (pasidaro lipnus), tas byrėjimo kampas gali išaugti. Bet jei sušampa smarkiau – byrėjimo kampas gerokai nukrenta.

Žodžiu, duomenys, skirti jūsų pačių išvadoms, yra labai paprasti:

Sauso smėlio byrėjimo kampas – 34 laipsniai.

Drėgno smėlio byrėjimo kampas – 45 laipsniai.

Šlapio (vandeniu persunkto) smėlio byrėjimo kampas – 30 laipsnių.

Labai šlapio (vandeniu pilnai užpildyto) smėlio byrėjimo kampas – 15 laipsnių.

Akmens skaldos (dirbtinai skaldyto granito) byrėjimo kampas – 45 laipsniai.

Su smėliu maišytos skaldos byrėjimo kampas – 25–30 laipsnių.

Gedimino kalno funikulieriaus kampas – 36 laipsniai.

Turint omeny, kad funikulierius eina tiesiog paraleliai supiltam šlaitui, čia jau galima pasidaryti visas išvadas, kurių tiktai reikia. Jei visgi nesigauna pasidaryti išvadų, tai aš jums jas pateiksiu detaliau.

Gruntas, kuris buvo pilamas ant kalno šlaito – iš esmės yra smėlio ir kažkuria dalimi skaldos (akmenukų) mišinys, žodžiu, žemės visokios. Jo natūralus byrėjimo kampas – tose maždaug 25–34 laipsnių ribose, kurios būdingos sausam smėliui ir smėlio ir skaldos mišiniui.

Funikulierius čia įtakos nedaro, bet pagal jį galima tiesiog įvertinti šlaito statumą. Kiek tikri tie funikuliariaus kampo duomenys – nežinau, tik vienoje vietoje pavyko rasti. Bet pasižiūrėjus į vieną-kitą nuotrauką, tas 36 laipsnių kampas atrodo gana įtikinamai. Nors man rodos, kad tasai byrantis šlaitas kažkur gal netgi ir dar statesnis.

Žemės tiesiog negali laikytis, kai supiltos tokiu statumu, kuris viršija laisvo byrėjimo kampą. Kodėl jos kažkiek laiko laikėsi, nors ir byrėdamos, bet mažesniais kiekiais? Ogi tiesiog dėl to, kad jas pylė gana drėgnas, o paskui gal dar ir kažkiek suspausdavo, kai tvarkydavo visokias duobes ir griovas. Drėgnos žemės gali kažkiek priartėti prie to 45 laipsnių kampo, tad atrodo, jog nebyra.

O paskui palyja lietus. Ir vanduo prasiskverbia į tas žemes. Tai reškia, kad žemės pasidaro sunkesnės, jų slėgis pasidaro didesnis, taigi byra jos lengviau. O dar, vanduo veikia kaip tepalas – sumažina smėlio dalelių sukibimą. Taigi, viskas ima byrėti dar lengviau. Žodžiu, kaip ten sako – „kaltas vanduo“.

Aišku, tie, kas pylė tiek metų tas žemes, nežiūrėdami jokių šlaito kampų, nekreipdami dėmesio į tai, kad saugus kampas neturėtų viršyti 25 laipsnių, yra visai nekalti dėl nieko. Nes juk žemės laikėsi. Taigi, kaltas tiktai vanduo.

O dabar palyja geriau lietus, ir tos žemės byra kaip nuo kokio stataus šlatinio stogo. Kaltas vanduo. Ar ne?

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"