TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Rūmai neatsikrato sovietmečio palydos

2014 08 08 6:00
Ištisus dešimtmečius Tiškevičių dvaro ansamblį bjaurojantis sovietinis priestatas niekaip nesulaukia buldozerių. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama sovietmečiu darkytiems seniesiems dvarų ansambliams, stengiamasi juos puoselėti, į tai investuojamos didžiulės lėšos. Tačiau Kretingoje, siekiant atkurti grafų Tiškevičių dvaro aplinką - nugriauti sovietmečiu iškilusį rūmų priestatą, vis dar kovojama teismuose.

Praėjusio amžiaus antrojoje pusėje prie grafų Tiškevičių įstabių rūmų buvo pristatytas baltų silikatinių plytų triaukštis „monstras“, kuriame nuo 1958 metų veikė Kretingos žemės ūkio technikumas. Dabar, norint nugriauti dvaro aplinką darkantį griozdą, tenka bylinėtis. Mat sovietinio pastato dalį privačiai bendrovei "Ąžuolų sodai" prieš keletą metų išnuomojo jį valdžiusi Klaipėdos valstybinė kolegija. 2012 metais Valstybės turto fondas pastatą buvo įtraukęs į siūlomų privatizuoti objektų sąrašą, tik vėliau išbraukė.

Pastatui perėjus į Kretingos rajono merijos rankas, jį nuspręsta griauti, o tuo nepatenkinti verslininkai per teismus reikalauja atlyginti jų patirtus nuostolius.

Akis badė dešimtmečius

Kretingos Tiškevičių rūmai su unikaliu žiemos sodu, parkas ir grafų laikais statyti kiti statiniai šiuo metu išgyvena tikrą renesansą. Jau restauruotas pagrindinis rūmų pastatas, visuomenei lankyti pritaikyti šalia jo esantys statiniai, tvarkomas parkas. Rūmuose įsikūręs ir Kretingos muziejus su išskirtiniais kuršių įkapių, kitais archeologiniais radiniais.

Tačiau kone kiekvienas į Tiškevičių rūmus atvykęs turistas, juolab - vietos žmogus, gūžčioja pečiais, pažvelgęs į ilgą baltų silikatinių plytų priestatą, "prilipdytą" prie rytinio dvaro korpuso. Galima tik spėlioti, kokie „išminčiai“ sovietmečiu, septintąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį, sugalvojo taip sudarkyti rūmų fasadą. Keturių aukštų silikatinė „dėžė“ ne tik bjauroja aplinką, užgožia visą rūmų vaizdą, bet ir aklinai uždengia rytinį jų korpusą.

Tiškevičių rūmų rytinėje dalyje XX a. pr. buvo graži veranda, kurią norima atstatyti nugriovus sovietinį priestatą. / LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, buvęs Kretingos žemės ūkio technikumo mokomasis korpusas perėjo Švietimo ir mokslo ministerijos žinion, o ši patikėjimo teise valdyti patalpas perdavė tuometei Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijai. Daugiau kaip porą dešimtmečių kretingiškiai svajojo nugriauti vaizdą gadinantį priestatą ir atverti įstabias rūmų aplinkos erdves. Tačiau planai vis strigo dėl priestate vykdytos veiklos, kol prieš keletą metų silikatinių plytų keturaukščio kolegija ėmė nebenaudoti.

„Seniai būtume sulyginę su žeme tą bjaurastį, tačiau pastatas mums nepriklausė. Žmonės klausinėdavo, kodėl Kretingos valdžia nenugriauna to prielipo, bet mūsų rankos buvo surištos“, - LŽ pasakojo Kretingos rajono meras Juozas Mažeika.

Beje, už tai, kad su žeme būtų sulygintas sovietinis „monstras“, specialią peticiją prieš keletą metų pasirašė ir keliasdešimt Lietuvos kultūros, meno, mokslo pasaulio autoritetų, intelektualų, tarp jų - lietuvių literatūros tyrinėtoja Viktorija Daujotytė, Vilniaus dailės akademijos prorektorius Adomas Butrimas, Nepriklausomybės Akto signataras Stasys Kašauskas ir kiti. Buvo kreiptasi ir į prezidentę Dalią Grybauskaitę, ir į Vyriausybę.

Išnuomojo „va bank“

Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė LŽ patvirtino, kad 2011 metais be muziejininkų ir rajono politikų žinios dalis buvusio Kretingos žemės ūkio technikumo patalpų buvo išnuomota. Pirmojo aukšto patalpų nuomos sutartį pasirašė Klaipėdos valstybinės kolegijos vadovas Valerijus Kuznecovas ir UAB „Ąžuolų sodai“. Sutartyje buvo numatyta, kad bendrovė nuomojasi apie 400 kv. m plotą ir už jį kas mėnesį kolegijai moka per 2,7 tūkst. litų.

„Tai buvo tikrai keista sutartis, mes apie ją nieko nežinojome. Pavyzdžiui, dokumente įrašyta, kad nuomos terminas - nuo 2011 iki 2016 metų, tačiau ne ilgiau, nei nuosavybė pereis kitam asmeniui. Po ilgų debatų ir ginčų tai įvyko 2013 metais - Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu priestato šeimininke tapo Kretingos merija“, - teigė J. Mažeika. Pasak Kretingos mero, kadangi sutartyje buvo įrašyta, kad pasikeitus pastato šeimininkui nuomininkas nebeteks teisės tame pastate plėtoti veiklos, sutartis vienašališkai buvo nutraukta.

Buvusios žemės ūkio mokyklos pastatas turistams užstoja vaizdą į nuostabų Tiškevčių dvaro ansamblį. / Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Beje, UAB „Ąžuolų sodai“ žadėjo pastate teikti sveikatinimo paslaugas, įkurti reabilitacijos centrą. Tačiau, kaip LŽ pabrėžė Kretingos muziejaus direktorė V. Kanapkienė, tokia veikla prieštarauja Tiškevičių parko tvarkymo ir naudojimo reglamentui, nes pastatas buvo pritaikytas švietimo arba kultūros veiklai. "Vis dėlto patalpos buvo išnuomotos. Dabar, kai mes sėkmingai atnaujiname parką, restauruojame ir atstatome Tiškevičių rūmų ansamblį, tik dėl tos nelemtos sutarties esame įklimpę į stagnaciją“, - teigė V. Kanapkienė.

Teismus pralaimi

Nors politikų pozicija ir aiški, patalpas išsinuomoję verslininkai per teismus reikalauja atlyginti jų esą patirtus nuostolius. Bendrovės „Ąžuolų sodai“ vadovė Audra Bernatavičienė tikino į priestato sutvarkymą jau investavusi per 100 tūkst. litų. „Atnaujinti sanitariniai mazgai, padarytas europietiškas remontas. Tame pastate ketinome įkurti sveikatos priežiūros, grožio procedūrų centrą, tad žmonėms būtų sukurta naujų darbo vietų, studentai būtų galėję atlikti praktiką, - LŽ teigė ji. - Beje, mes laimėjome patalpų nuomos konkursą, investavome pinigus, o dabar norima visą pastatą nugriauti be jokio nuostolių atlyginimo. Taip nesąžininga."

Bendrovė teismams apskundė Kretingos rajono tarybos sprendimą nutraukti nuomos sutartį, bet tiek Kretingos rajono apylinkės teismas, tiek Klaipėdos apygardos teismas ieškinio nepatenkino ir UAB „Ąžuolų sodai“ nurodė palikti patalpas, iškraustyti savo turtą. Verslininkai planuoja bylinėtis toliau. Pasak A. Bernatavičienės, jos valdomai įmonei nepalankūs teismų sprendimai bus skundžiami aukštesnei instancijai.

Tačiau V. Kanapkienė pabrėžė, kad dabar jau į pagalbą pasitelkti antstoliai. "Rugpjūčio 4-ąją suėjo lygiai mėnuo, kai nuomininkai po teismo sprendimo turėjo atlaisvinti patalpas, bet jie to nepadarė", - teigė Kretingos muziejaus direktorė. Gaila, kad tenka irtis per teismus, nes tas priestatas išties yra tikra piktžaizdė, ir jis privalo būti nugriautas“, - sakė Kretingos muziejaus direktorė.

Klaipėdos apygardos teismo sprendimą netenkinti verslininkų skundo kaip didžiulį laimėjimą įvardijo Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė. „Sovietmečiu šalia rūmų iškilęs silikatinis priestatas bjauroja visą Kretingos dvaro sodybos ansamblį, visiškai nedera su rūmų aplinka ir užstoja parką. Nors gaivinant dvarą įdėta daug lėšų ir darbo, ši „baidyklė“ jį užgožia, tad niekaip negalime galutinai atkurti komplekso. Juolab kad priestato griovimo ir teritorijos sutvarkymo techniniai projektai jau parengti“, - teigė ji.

Juozas Mažeika. / laimaandrikiene.lt nuotrauka

Atgytų XIX a. vaizdas

Kretingos muziejaus direktorė V. Kanapkienė ir meras J. Mažeika viliasi, kad visuomenei palankūs bus ir aukščiausios instancijos teismų sprendimai. „Lietuva vaduojasi nuo kultūros objektus darkančio sovietinio paveldo, visoje šalyje restauruojami, atnaujinami, atstatomi dvarų ansambliai, tiesiogine šio žodžio prasme gyvuliškai niokoti sovietų laikais. Mes tikimės, kad valstybės interesas bus keliamas aukščiau už privatų ir jau šiemet galėsime nugriauti tą silikatinį priestatą, kad atsivertų visai kitokia rūmų aplinkos panorama“, - teigė J. Mažeika. Meras pabrėžė, kad į rūmų ansamblį, parką jau investuota per 8 mln. litų Kretingos rajono savivaldybės ir Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų.

Muziejininkų siekis - atkurti XIX amžiaus pabaigos dvaro aplinką ir parką. Grafų Tiškevičių pastangomis dvaro sodyba buvo laikoma viena gražiausių Lietuvoje. „Nugriovę tą svetimkūnį, atstatytume prie rūmų buvusią medinę verandą bei atkurtume parko teritoriją. Atsivertų gamtinės perspektyvos į ąžuolų, kaštonų ir karpomų liepų alėjas, istorinę fontanų, skulptūrų, gėlynų estetinę erdvę. Kultūros ministerijai jau pateiktos paraiškos gauti tolesnį parko ir dvaro ansamblio pastatų tvarkymo finansavimą, pasinaudojant 2014-2020 ES fondų parama“, - apie planus pasakojo V. Kanapkienė. Pasak jos, pastatui nugriauti, teritorijai sutvarkyti, medinei verandai atstatyti reikėtų apie 0,5 mln. litų.

Kretingos dvaras susiformavo XVI a., jį anuomet valdė žemaičių seniūnai Kęsgailos. Dvarą ištisus istorijos šimtmečius lydėjo garsiausios pavardės: Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas, Chodkevičiai, Sapiegos, Masalskiai, Potockiai, Zubovai ir galiausiai – Tiškevičiai. Juozapas Tiškevičius rekonstravo XIX a. pastatytus rūmus, oranžerijoje įrengė žiemos sodą, vandens malūne - pirmąją Lietuvoje hidroelektrinę, nutiesė pirmąją telefono liniją, sujungusią rūmus su Plungės ir Rietavo dvarais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"