TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Rumšiškėse – jubiliejinė Žolinės šventė

2016 08 15 17:23
Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

Norintieji pagal senąsias lietuvių tradicijas atšvęsti vieną svarbiausių vasaros katalikiškų švenčių – Žolinę – šįmet penkioliktą kartą suvažiavo į Rumšiškėse rengtas iškilmes. Autentiškomis pramogomis, skirtomis priminti praeityje propaguotus ritualus, pasirūpino Lietuvos liaudies buities muziejaus kolektyvas. 

Įprastai Žolinė švenčiama dviejose muziejaus teritorijose – miestelyje ir Aukštaitijos regione. Vidurdienį renkamasi į ilgesnes nei visuomet Šv. Mišias – atlaidus. Jų metu šventinamos žmonių atsineštos žolynų puokštės, turinčios namus nuo nelaimų saugoti visus metus. Taip pat šventinami ir pirmieji šiųmečio derliaus vaisiai.

Vėliau muziejaus lankytojai pasklinda po Aukštaitijos regiono trobas, kurių kiemuose žaidžiami žaidimai, šokama, minamos mįslės. Norintieji gali patys susikurti žolynų puokštę ar apžiūrėti parodą, kurioje demonstruojama, kokios puokštės per Žolinę būdavo renkamos skirtinguose Lietuvos regionuose. Žemaitijoje būdavo įprasta į Šv. Mišias atsinešti javų, lauko ir darželio gėlių, kiečių, dikdagių. Kartais javų ir gėlių puokštė būdavo paįvairinama sukatžole.

Dzūkijoje ir Rytų Aukštaitijoje javų bei darželio ir lauko gėlių kompozicijas papildydavo vaisiai ar daržovės. Taip pat – lazdyno ir ąžuolo šakelės. Suvalkijoje puokštės komponuotos iš lauko ir darželio gėlių.

Šventėje viešėjusi tautodailininkė Danutė Saukaitienė pasakojo, jog gyvų augalų glėbelį galima pakeisti rankų darbo kūriniu iš šiaudų, kurių galima pasirinkti tiesiog lauke. Sutvirtindama iš šieno gimstantį darbelį D. Saukaitienė naudoja siūlą.

Pirmasis jos kūrinys atsirado prieš 12 metų. Per tą laiką D. Saukaitienė iš šiaudų yra sukūrusi daugybę paukščių, elnių, arklių, gėlių, saulių, žmonių ir net krokodilą iš šieno.

„Tai – patvarūs dirbiniai, kurie nemėgsta tik drėgmės. Jei jie nuo jos apsaugomi, džiuginti gali ir daugybę metų“, – patikino kūrėja.

Apsilankiusieji Lietuvos liaudies buities muziejuje galėjo išvysti ne tik autorės parodą senojoje Rumšiškių bažnyčioje, bet ir gyvai stebėti, kaip gimsta originalūs kūriniai.

Rugpjūčio 15-ąją švenčiama Žolinė dar yra vadinama Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmėmis. Manoma, kad jos ištakos – IV a. pab. Jeruzalėje. Pasakojama, kad apaštalai, atidarę Marijos kapą, nerado jos kūno – tik gėles. 1950 m. popiežius Pijus XII, tikėjimą, kad Marija buvo paimta į Dangų su siela ir kūnu paskelbė kaip dogmą.

Senovės baltai Žolinę skyrė apeigoms didžiajai Deivei gimdytojai Ladai atlikti ir jai atiduoti užaugusio ir subrendusio derliaus aukas. Iki tos dienos niekas nedrįsdavo valgyti naujojo derliaus vaisių.

Vakaruose ši šventė minima nuo VI-VII a.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"