TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Ruonius skaičiuos valstybės lėšomis

2013 02 20 6:00
Bus reikalaujama ne tik atlikti ruonių apskaitą, bet ir įvertinti jų daromą žalą žvejams. / Lietuvos jūrų muziejaus nuotrauka

Jau nuo šio pavasario pirmąkart Lietuvos istorijoje ties mūsų krantais Baltijos jūroje vyks žvejams didžiulių nuostolių pridarančių ruonių apskaita.

Apie keliasdešimt tūkstančių litų planuojama skirti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Po metus truksiančios ruonių apskaitos bus nuspręsta, kaip reguliuoti šių jūrų žinduolių populiaciją ir kompensuoti žvejų patiriamą materialinę žalą.

Žvejai LŽ tvirtino, kad ruoniai siautėja net žiemą: išdrasko tinklus, vagia stintas, suėda įkliuvusias vertingas lašišas, menkes, strimeles.

Užtruks visus metus

Žvejų ir Baltijos ruonių kova apogėjų pasiekė pernai, kai Aplinkos ministeriją (AM) pasiekė daugybės pasipiktinusių žvejų skundai dėl neveiklumo sprendžiant šią problemą.

Tad po ilgus metus trunkančių svarstymų galiausiai nuspręsta į 2013 metų Aplinkos apsaugos rėmimo programą įtraukti ir ruonių populiacijos stebėsenos Lietuvos teritoriniuose vandenyse finansavimą. Artimiausią mėnesį speciali AM komisija turėtų apsispręsti, ar numatyti tam lėšų iš biudžeto ir skelbti atvirą konkursą apskaitai vykdyti.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis LŽ teigė, kad ruonių apskaita tikrai nėra trečiaeilis dalykas ir šiam projektui bus skiriama dėmesio. "Įvertinsime mūsų finansines galimybes, tačiau situaciją dėl ruonių pagausėjimo Baltijos jūroje ir jų daromos žalos žvejams reikia išsiaiškinti ir baigti spekuliacijas", - sakė jis.

AM Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys LŽ teigė, kad projekto vertė paaiškės po konkurso, tačiau suma gali siekti keliasdešimt tūkstančių litų. "Techninėje užduotyje bus reikalaujama ne tik atlikti ruonių apskaitą, bet ir įvertinti jų daromą žalą žvejams, žuvų populiacijai, pasiūlyti ruonių atbaidymo metodus ar kitas populiacijos reguliavimo priemones. Projekte tiesiogiai dalyvautų ir patys žvejai, ne tik mokslininkai. Manome, kad jau gegužę galėtų vykti pirmosios išvykos į jūrą", - sakė jis. 

Nusvyra rankos

Kad bus suskaičiuoti ruoniai ir pasiūlyti jų reguliavimo mechanizmai ar realios piniginės kompensacijos už patirtus nuostolius, pačių žvejų nedžiugina. Jų manymu, stebėsena tebus biurokratinis problemos sprendimas.

"Jie mano, kad išplauks į jūrą, išpils keliasdešimt kilogramų menkių ir suskaičiuos atplaukusius ruonius? Reikia užmesti kilometrus tinklų, palaukti parą ar dvi, tada ruoniai tarpusavyje "susibendravę" ir atplaukia draskyti tinklų bei ėsti žuvų. Be to, jei projektas bus vykdomas visus metus, tai reiškia, kad dar metus mums nebus kompensuojami nuostoliai, o tai jau verčia pamiršti žvejybą", - LŽ aiškino Klaipėdos žvejys Vytautas Sekreckis.

Jis tikino visai neseniai užmetęs 500 metrų lašišoms žvejoti skirtą tinklą, kurį po dienos rado sudraskytą ruonių.

"Gerai, kad ne kelis kilometrus užmečiau, dabar nuostoliai - 2 tūkst. litų, o galėjo būti ir didesni. Nebeapsimoka mums megzti tinklų ir žvejoti per tuos ruonius. Supirkėjai skundžiasi, kad mažai lašišų jiems patiekiame, bet kad jų neapsimoka gaudyti! Lašišų tikrai jūroje nesumažėjo, tiesiog ruoniai jas išdrasko tinkluose", - kalbėjo žvejys.

Jo žodžius patvirtino Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos uostamiesčio filialo vadovas Vilius Razma. "Kaskart išplaukę sutinkame po kelis prie tinklų laukiančius ruonius. Iš tinklų traukiame kruvinas žuvis, ruoniai jas drasko iš apačios. Net atskiriame, kur ėdė atvykėliai ruoniai, o kur vietiniai, paleisti iš Lietuvos jūrų muziejaus: šie ėda visas žuvis, o laukiniai - tik kepenis", - sakė jis.

Šventosios žvejys Antanas Valiukas atskleidė dar vieną ruonių mitybos įdomybę: esą šie neliečia stintų ikrų, nuėda tik uodegas.

"Nežinau kodėl, bet ir dabar stintas jie išdrasko. Latviai pasakojo, kad labai didelė ruonių kolonija yra pas juos ties Papės ežeru, ten ruoniai tiesiog paplūdimiuose gulinėja šimtais. Štai jie ir plaukia pas mus, matyt", - svarstė jis.

Žvejai sutartinai tvirtino, jog laikas leisti ruonius Lietuvoje šaudyti kaip Švedijoje, esą kitaip ruonių privis tiek, kad vėliau sureguliuoti jų populiacijos bus nebeįmanoma.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"