TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Rusnės bokštas braunasi marių link

2016 03 19 6:00
Rusniškiai įsitikinę, kad aukščiausią Lietuvoje apžvalgos bokštą reikėtų statyti prie Atmatos žiočių, ant Kuršmarių kranto. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotraukos

Aplinkos ministerijai (AM) pranešus, kad 400 tūkst. eurų ketinama skirti apžvalgos bokštui Rusnės saloje statyti, vietos bendruomenė vis aktyviau bando įrodyti, kad jo vieta – ant Kuršmarių kranto.

Nemuno deltos regioninio parko (NDRP) direktorius Vaidas Pavilonis šią savaitę susitiko su objekto vizualizaciją rengiančiais Vilniaus dailės akademijos studentais, kurie kurs bokšto projektus būtent ant marių kranto, prie Atmatos žiočių. „Jam ten – tinkamiausia vieta. Beje, numatomas statyti bokštas bus unikalus, „hibridinis“, tokio Lietuvoje dar nėra. Ir neįgalieji turės galimybę pasigrožėti kvapą gniaužiančia panorama iš didžiulio aukščio“, – LŽ tvirtino V. Pavilonis.

Rusnės apžvalgos bokštas gali būti aukščiausias tokio tipo statinys Lietuvoje.

Šioje vietoje svarstoma statyti Rusnės švyturį.

Naudotų edukacijai

Nors rusniškiai džiaugiasi naujiena, kad šiemet AM planuoja skirti 400 tūkst. eurų apžvalgos bokštui saloje statyti, netyla ginčai, kur toks objektas turėtų iškilti. „Bendruomenė nori statyti ant Atmatos, įtekančios į marias, žiočių, o savivaldybė numačiusi kitą vietą – Uostadvaryje. Dabar vyksta diskusijos, bet iki kovo pabaigos turėtų būti apsispręsta, ir koks tas bokštas bus, ir kurioje vietoje“, – aiškino Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Vis dėlto rusniškių bendruomenė atkakliai priešinasi merijos siūlymui statyti bokštą Uostadvario prieplaukos teritorijoje, nes ten stūkso senasis švyturys (statytas 1873 m.). Jis jau ir taip yra turistų traukos objektas.

Pasak Rusnės seniūnės Dalios Drobnienės, žmonėms reikia parodyti kur kas didesnę, dar nepažintą salos teritoriją. „Nuo senojo švyturio iki Kuršių marių kranto yra apie 3 km, o ta dalis – nenaudojama, dyka. Todėl agituojame apžvalgos bokštą statyti prie pat marių, kairiajame Atmatos krante, iki jo nutiesti pažintinį taką. Taip žmonės turėtų galimybę pasivaikščioti po dar nepažintą teritoriją ir patogiai nukeliauti iki marių kranto. Juk ir mes, rusniškiai, neturime gero priėjimo prie Kuršmarių, kitaip negu kaimynai Ventėje arba Kintuose. Mus riboja ir Nemuno avandeltos rezervatas“, – LŽ dėstė seniūnė.

Jau sugalvota pažintinio tako koncepcija leistų žmonėms pažinti didžiausią Lietuvos salą ir jos raidą. „Istorikai pasiūlė prie to tako išdėstyti stendų alėją. Senasis švyturys, kai jį pastatė XIX a., buvo ant marių kranto ir rodė kelią laivams. Dabar jis atsidūrė beveik per 3 km į rytus nuo Kuršmarių. Sala plečiasi, kinta, marios mažėja, atsiranda naujų salų, jos jungiasi. Todėl stenduose siūloma atspindėti visą Nemuno deltos formavimosi raidą: nuo senųjų laikų iki dabar“, – kalbėjo D. Drobnienė. Ji pabrėžė, kad prie senojo švyturio yra užtektinai vietos ir automobiliams, autobusams statyti, todėl problemų dėl žmonių srautų nekiltų.

Būtų aukščiausias

Vietinio turizmo verslo plėtojimu suinteresuoti rusniškiai ir apylinkių gyventojai neabejoja, kad pastačius apžvalgos bokštą jis greitai taptų masalu smalsuoliams. Pirmiausia dėl to, jog atsivertų įspūdinga panorama: iš bokšto būtų matyti marių akvatorija, Nemuno delta su gausybe polderių, upelių, kanalų, salelių, Kuršių nerija, Ventės ragas, Rusija.

„Mūsų rajone turistų lankomiausi yra Ventės rago švyturys, pėsčiųjų ir vandens pažintiniai takai Kintuose, paminklas Indijos išsivadavimo lyderiui Mahatmai Gandhi. Bet neturime tokio objekto, kad žmonės iš viršaus galėtų viską apžvelgti. Pavyzdžiui, užsieniečiai, atvažiavę į Rusnę, vis nori pamatyti, kur čia ta Lietuvos ir Rusijos siena“, – teigė Šilutės rajono meras V. Laurinaitis.

Rusnės apžvalgos bokštas gali būti iškeltas iki 29,9 metro aukščio. Pernai Drevernoje (Klaipėdos r.) ant marių kranto pastatytas bokštas siekia 15 metrų, ir kol kas jis laikomas aukščiausiu šalyje. Kaip LŽ pasakojo NDRP vadovas V. Pavilonis, Dailės akademijos studentų prašoma sukurti ypatingos koncepcijos objektą, kad jis derėtų prie aplinkos.

„Prie Atmatos žiočių nenorėtume matyti metalinio monstro. Todėl prašome sukurti tokį bokštą, kuris santykinai susilietų su aplinka. Tam, matyt, bus panaudota ir medienos. Pažintinis takas nuo senojo švyturio taip pat turėtų būti nutiestas iš medinių lentų. Ar bokštas bus dengtas, ar pusiau dengtas, dar spręsime, nes pamario vėjai negailestingi“, – sakė parko vadovas.

Siūlymui statyti bokštą prie Atmatos žiočių pritaria Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir AM Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamentas. Tai, kad pažintinis takas driektųsi per rezervatą, neprieštarauja šios saugomos teritorijos režimui. Galutinį sprendimą, kurioje vietoje jau šiemet bus pradėtas statyti Rusnės apžvalgos bokštas, anot V. Pavilonio, priims Aplinkos ministerija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"