TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Šakiečiai panemunės piliakalnius kelia naujam gyvenimui

2015 10 14 12:32
Šiemet sutvarkytas Žemosios Panemunės piliakalnis jau traukia lankytojus. Redakcijos archyvo nuotrauka

Vienas po kito Zanavykijos piliakalniai atsiveria lankytojams. Šakiečiai šiemet turizmui pritaikė XIII amžių siekiantį Žemosios Panemunės piliakalnį, tuo sudarydami galimybes Nemuno panorama grožėtis ne tik keliaujant Kauno-Jurbarko keliu, bet ir kaire Nemuno pakrante vingiuojančiais keliais.

Tapo patrauklesnis

Žemosios Panemunės piliakalnis stūkso ant kairiojo Nemuno kranto aukštumos kyšulio. Iš vienos pusės jį supa Nemuno slėnis. Piliakalnio šlaitai statūs – 25–30 metrų aukščio. Piliakalnio viršuje yra nedidelė aikštelė, iš kurios atsiveria puikus vaizdas į Nemuno slėnį. Deja, pastaraisiais metais pasižvalgyti po apylinkes būdavo gana sunku – prieš gerą dešimtmetį įrengti mediniai laipteliai jau buvo sutriušę, o piliakalnio šlaitai apaugę menkaverčiais medžiais bei krūmais.

„Piliakalnį mes prižiūrėdavome, tačiau ta prižiūrima dalis buvo kur kas mažesnė, nei yra dabar, kai visa savo didybe piliakalnis atsivėrė ne tik nuo kelio pusės, bet ir Nemuno,“ – portalui lzinios.lt pasakojo Šakių rajono Kriūkų seniūnė Ona Rakauskienė.

Tvarkant Žemosios Panemunės piliakalnį nuo Zapyškio-Kriūkų kelio įrengti į jo viršūnę laiptai su turėklais, o piliakalnio aikštelėje – apžvalgos aikštelė, taip pat ir nedidelė poilsiavietė, iš kurios atsiveria vaizdas į Nemuno slėnį. Nuvargusiems yra pastatyta keletas medinių suolų. Įrengti ir su piliakalnio praeitimi lankytojus supažindinantys stendai.

O. Rakauskienė minėjo, kad jie jau pajuto padidėjusius piliakalnį norinčių aplankyti turistų srautus. Ypač nemažai keliautojų pasitaiko savaitgaliais, kai išsilaiko gražios, saulėtos dienos. Fotosesijas ant jo pradėjo rengti ir vestuvininkų svitos.

Numatytas ir kitas

Iš viso Šakių rajone yra devyniolika piliakalnių. Didžioji jų dalis stūkso šalia Nemuno. Nors nuo jų ir atsivertų labai gražūs panemunės vaizdai, tačiau kol kas lankytojams svetingi yra toli gražu ne visi. Šakių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Julė Kasparevičienė neslėpė džiaugsmo, jog prieš porą metų pavyko sutvarkyti didžiausius lankytojų srautus pritraukiančius penkis Sudargo piliakalnius. Jų kompleksą vietiniai vadina antrąja Kernave.

Lankytojams pritaikius Žemosios Panemunės piliakalnį, savo eilės laukia dar išvaizdesnis Maštaičių piliakalnis, kuris yra dalis tarp dviejų bevardžių upelių esančio archeologijos paminklų komplekso. Be piliakalnio šį kompleksą sudaro dar trys papiliai bei Nemuno slėnyje esanti senojo uosto vieta.

Maštaičių archeologijos paminklų komplekse lokalizuojama apie 1344 m. pastatyta kryžiuočių Naujojo Bajerburgo pilis. Istorikai teigia, kad pilį 1380 m. puolė Kaributo vadovaujami lietuviai, apsupo ją iš 3 pusių, griovius privertė medžių norėdami uždegti priešpilį. Negalėdami jo apginti, priešpilį padegė besiginantys. Nuo jo užsidegė ir pilies tualeto bokštas. Pilies apsiaustis truko 6 dienas ir baigėsi paliaubomis, nes jos gynėjams iš Prūsijos skubėjo pagalba. Pilis užimta ir sudeginta 1384 m.

„Jis pagal savo reikšmę yra svarbus ne tik mūsų kraštui, bet ir visai Lietuvai, todėl artimiausiuose planuose yra šio piliakalnio ir jo aplinkos sutvarkymas bei pritaikymas turizmui“, – portalui lzinios.lt pasakojo A. J. Kasparevičienė, neslėpdama pagrindinio siekio, kad piliakalnių didybė neliktų paslėpta, o atsivertų visu savo grožiu ir liudytų krašto istoriją.

Darbų begalės

Anot A. J. Kasparevičienės, sutvarkius Maštaičių piliakalnį, ateis eilė ir Kukarskės, Mikytų, Žuklijų bei kitiems piliakalniams. „Nesiruošiame visų jų sutvarkyti per vienerius metus, nes tam reikėtų labai didelių finansinių išteklių. Tačiau tikimės, jog artimiausiais metais Maštaičių piliakalnį pavyks pritaikyti lankytojams“, – vylėsi A. J. Kasparevičienė.

Šakių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja minėjo, jog dalį piliakalnių sutvarkymo darbų finansuoja pati Šakių rajono savivaldybė bei Kultūros paveldo departamentas, o kita dalis darbų yra finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Viską padaryti vien tik savivaldybės ar Kultūros paveldo departamento pinigais būtų neįmanoma.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"