TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Šakiečiai svajoja apie savą sienos perėją

2013 07 22 6:00
Ten, kur kadaise vedė kelias iš Kudirkos Naumiesčio į Kaliningrado sritį, dabar atvažiuojančiuosius pasitinka užtvaros. LŽ archyvo nuotrauka

Šakių rajono taryba ne tik žada inicijuoti pasienio perėjimo punkto Kudirkos Naumiestyje steigimą, bet ir regi bendros šio miesto ir kaimyno Dobrovolsko (Kaliningrado sritis) ekonominės zonos viziją. Mūsų šalies institucijų atstovai tokius užmojus vertina skeptiškai.

Naujos perėjos steigimo vienas iniciatorių, Šakių rajono merijos Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas LŽ teigė, kad apie bendros ekonominės zonos, kuri įsikurtų abipus sienos, kūrimą galvoja ir kaliningradiečiai. Jie yra numatę tam panaudoti karinio poligono dalį, kurią artimiausiu metu kariškiai ketina perduoti Krasnoznamensko savivaldybei. Ekonominė zona Lietuvoje apimtų teritoriją Kudirkos Naumiesčio pakraštyje, kur yra bankrutavęs linų fabrikas.

Turi vilčių

Anot V.Girdausko, Rusijos Kaliningrado srities Krasnoznamensko savivaldybės taryba ir regiono Dūma bei Ekonomikos ministerija teigiamai įvertino tokios ekonominės zonos perspektyvas ir galimybę steigti sienos perėjimo punktą. Dabar laukiama, ką pasakys Lietuvos institucijos.

Dvišalė ekonominė zona negalėtų veikti, jeigu jai nebūtų sudarytos reikiamos sąlygos. Viena jų – vietinio susisiekimo pasienio postas.

„Nieko nedarant nieko ir nebus. Jau reikia judinti ledus, kad po kurio laiko sumanymas būtų įgyvendintas“, - sakė V.Girdauskas. Jis nesitiki, kad tiek pasienio postas, tiek ekonominė zona rasis greitai. Anot valdininko, tam gali prireikti mažiausiai 4-5 metų.

Įžvelgia naudą

Kudirkos Naumiesčio bendruomenės centro „Santaka“ vadovas Edvardas Belevičius neslėpė, kad vietos gyventojams tiek pramoninė zona miesto pakraštyje, tiek sienos perėja būtų labai naudinga ekonominiu, turizmo plėtojimo ir kultūriniu požiūriu.

Be to, anot E.Belevičiaus, taip būtų atkurta istorinė atmintis. Dauguma Kudirkos Naumiesčio gyventojų dar prisimena, kad prieš porą dešimtmečių Vytauto gatve ir jos pabaigoje esančiu tiltu per Širvintos upę buvo galima nuvažiuoti į Kaliningrado sritį. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, kelias buvo užtvertas. „Tenorime atkurti tai, kas buvo, kaip tai daroma ir Kaliningrado srities pasienyje su Lenkija“, - tikino centro vadovas.

Pasak jo, pasienio postas padėtų plėtoti prekybos ryšius ir turizmą. Jau dabar į Kudirkos Naumiestį atvažiuoja daug iš dabartinės Kaliningrado srities kilusių vokiečių, negalinčių nuvykti į pačią sritį ir aplankyti gimtųjų vietų.

E.Belevičius pabrėžė daugiausia vilčių siejantis su būsima sienos perėja, mat Kaliningrado srityje, netoli sienos, numatyta statyti naujų įmonių. Tam reikės statybininkų, jų Kaliningrado srityje trūksta, tad Kudirkos Naumiesčio gyventojams rastųsi darbo vietų.

Abejoja galimybėmis

Šakiečių užmojai Kudirkos Naumiestyje turėti sienos perėją mūsų šalies institucijų kol kas nepasiekė. Anot Užsienio reikalų ministerijos (URM) Informacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus vedėjos Ginos Kazlauskienės, jokio su tuo susijusio prašymo URM nėra sulaukusi.

„Toks prašymas pirmiausia turi būti ekonomiškai pagrįstas. Jam turi pritarti Pasienio kontrolės punktų plėtros komisija, prieš tai išsiaiškinusi gretimos valstybės poziciją dėl jos suinteresuotumo steigti vieną ar kitą konkretų pasienio kontrolės punktą. Prieš pasienio punktui pradedant veikti reikia įgyvendinti visas būtinas procedūras: papildyti susitarimą dėl sienos perėjimo punktų, suderinti punkto statusą, jo atidarymo terminus ir kitus klausimus“, - aiškino URM atstovė.

„Tai tik pasvaičiojimai. Kitaip tokių norų nepavadinsi. Ko nors norėti galima, bet reikia realiai įvertinti situaciją“, - išgirdęs apie šakiečių sumanymą LŽ teigė Pasienio kontrolės punktų direkcijos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Šatkauskas. Anot jo, nepakanka pakeisti tarpvalstybines sutartis, būtini ir nemaži finansiniai ištekliai, kad sienos perėja atitiktų visus šiuolaikinius reikalavimus.

R.Šatkausko teigimu, jei tai būtų dvišalio vietinio susisiekimo punktas, jam būtų keliami mažesni reikalavimai. Tačiau jei būtų norima įrengti tarptautinį punktą, tam prireiktų ne vienos dešimties milijonų litų. Gal net tektų statyti naują tiltą per Širvintą, nes esamo būklės niekas gerai nežino. „Pirmiausia turi būti apskaičiuota tokio pasienio punkto ekonominė nauda ir apsvarstyta, ar nepakanka jau turimų sienos perėjų Kybartuose bei Ramoniškiuose“, - sakė jis.

Ne pirmas prašymas

Ne tik šakiečiai nori naujo sienos perėjimo punkto pasienyje su Rusija. Jau kurį laiką diskutuojama dėl panašaus posto įkūrimo Vištytyje (Vilkaviškio r.). Tai būtų postas, skirtas tik pėstiesiems ir dviratininkams, keliaujantiems turistiniais maršrutais.

Dėl šio posto reikalingumo prasitarė ne tik Vištyčio gyventojai, Vilkaviškio rajono vadovai, bet ir Kaliningrado srities atstovai. Jo steigimui pritarė Lietuvos URM. Dabar savo žodį turi tarti tarpvalstybinės Lietuvos ir Kaliningrado srities tarybos sudaryta Pasienio kontrolės punktų komisija. Jeigu ji pritars, būtų pradėtos derybos dėl tarpvalstybinių susitarimų keitimo. Šiuose susitarimuose yra įvardijami sienos kirtimo punktai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"