TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Šalia Klaipėdos siautėja kapų plėšikai

2013 06 10 6:00
Lobių ieškotojams Kalotės kapinėse tenka nusivilti, nes įkapėse nėra jokių brangenybių. Deniso Nikitenkos nuotraukos

Neprižiūrimose, tačiau valstybės saugomose XIX amžiaus Klaipėdos rajono Kalotės kaimelio vokiečių kapinėse ramybę ėmė drumsti lobių ieškotojai arba kapų plėšikai.

Vienas kapas pradėtas rausti visai neseniai, aplink matyti supilti smėlio kauburiai. Tai ne pirmas kartas, kai apleistame kultūros paveldo objekte darbuojasi vandalai. Istorikai tvirtina, kad judinti tokius senus kapus labai pavojinga, nes XIX amžiuje siautė maras, raupai, o šių mirtinų ligų sukėlėjai lieka gyvybingi 100 metų.

Apie naują kapinių išniekinimo faktą pranešus „Lietuvos žinioms“, tyrimą pradėjo Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinis padalinys.

Nesiliauna kasinėti

Klaipėdos miesto paribyje įsikūrusi Kalotės gyvenvietė jau seniau buvo žinoma vadinamiesiems juodiesiems archeologams. Mat šalia esančiame miškelyje yra net 1818 metus menančios kapinės, kuriose palaidoti vadinamieji memelenderiai, arba senieji vokiečių kilmės Klaipėdos krašto gyventojai. Lobių ieškotojų fantaziją audrina ir tai, jog pačioje Kalotėje nuo XV iki XX amžiaus pradžios stovėjo dvaras, tad kapvietėse veikiausiai tikimasi rasti ten galbūt palaidotų turtingų dvarininkų papuošalų, kitų brangenybių ir vertingų daiktų. Yra žinoma, kad kapinės itin aktyviai buvo niekinamos praėjusio amžiaus aštuntąjį dešimtmetį. Tada išrausta daugiau kaip pusė visų kapų, net išsityčiota iš palaikų.

Todėl paveldosaugininkus gerokai nustebino faktas, kad į senąsias kapines vėl įsisuko plėšikai: LŽ žurnalistas rado palyginti neseniai pradėtą kasinėti kapvietę. Į šią žinią iškart reagavo KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas. Jis patikino, jog bus kreiptasi į policiją dėl palaikų išniekinimo.

„Tos kapinės yra įtrauktos į valstybinį paveldo objektų registrą. Jos turi ne vietinės, o valstybinės reikšmės apsaugos statusą. Lobių ieškotojų pėdsakai mūsų krašto kapinėse - ne naujiena, tačiau sprendžiant iš nuotraukų šį kartą Kalotėje darbavosi ne profesionalai. Matyti, kad su metalo ieškikliu neieškota, tiesiog giliai kastasi į žemę pačioje kapo duobėje. Gal tai darė asocialus asmuo, tikėdamasis rasti lobį, gal praktikavosi jaunas „juodasis archeologas“, - svarstė paveldosaugininkas.

Jis pripažino, kad policija dažniausiai nenustato kapų plėšikų tapatybės, todėl tenka nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Istorikai tvirtina, kad senose, kaip šios, kapinėse visi įrašai antkapiuose yra labai vertingi.

Maro šmėkla

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė dr. Silva Pocytė pažymėjo, kad Kalotės kapų išniekinimas - smūgis istorijai. „Kiekvienas tokiose senose kapinėse esantis antkapis, kiekvienas įrašas jame yra be galo vertingas, nes tai – gyvoji istorija. Kartais aptikus vieną pavardę pavyksta sujungti į visumą visą faktų grandinę, nes ta pavardė būna trūkstama grandinės dalis. Todėl labai apmaudu, kad vandalai rausiasi tose kapinėse kažin ko ieškodami. Juolab jog ten nieko rasti neįmanoma, nes protestantai pagal savo tradicijas nei brangenybių, nei papuošalų į įkapes nedėdavo“, - LŽ tvirtino ji. Istorikė pridūrė, kad lobių ieškotojai neįvertina ir galbūt mirtinos rizikos, mat Klaipėdos krašte yra daugybė maro aukų kapviečių.

„Kai kurios jų būdavo pažymimos, kitos maro aukos laidotos bendrose kapinėse, tik atskiruose kvartaluose. Tačiau beveik nėra išlikę informacijos apie tai, nuo ko žmogus mirė, o kalbant apie Kalotės kapines tokių duomenų apskritai neturime. Tad kapstydamiesi lobių ieškotojai gali prisikasti ir iki maro bacilų, kurios yra gyvybingos per 100 metų. Atminkime, kad XVIII-XIX amžiuje būta ir raupų epidemijos“, - perspėjo S.Pocytė.

Kalotės kapinės, anot pašnekovės, vertingos istoriniu požiūriu, nes yra ypatingoje vietoje. „Kalotė – viena seniausių pajūrio gyvenviečių, paminėta dar prieš 760 metų. Per ją driekėsi ir kryžiuočių bei kalavijuočių karo kelias, vėliau – pašto kelias, stovėjo dvaras, - pasakojo istorikė ir pridūrė: - Gal dėl šio fakto plėšikai ir negali palikti ramybėje kapų?“

Ji apgailestavo, kad dėl vandalų siautėjimo Kalotės kapinėse jau prarasta labai daug informacijos. Tie vertybių naikintojai suskaldo antkapių plokštes su įrašais, suniokoja sarkofaginius antkapių dangčius. Šiuo metu žinomi vos du antkapiai, ant kurių matyti mirusio asmens inicialai arba palaidojimo data.

Niekas nesirūpina

Pasak S.Pocytės, buvusios Rytų Prūsijos, Klaipėdos krašto istorija pastaraisiais metais itin aktyviai domisi vadinamųjų memelenderių palikuonys. „Jiems nesuprantama, kaip gali būti neprižiūrimos valstybės saugomos kapinės", - pabrėžė istorikė.

Kapinės patenka į Pajūrio regioninio parko (PRP) teritoriją, tačiau ir ši institucija nenori prisiimti atsakomybės dėl jų apsaugos. „Tai ne turistinis objektas, todėl nėra ir ženklų, nuorodų į kapines. Tvoros taip pat nėra, nes iki šiol nesutariama, ar tikslinga ją statyti. Paveldosauginėmis kapinėmis – veikiančiomis ir neveikiančiomis - turi rūpintis savivaldybės“, - LŽ aiškino PRP vadovas Darius Nicius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"