TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Šaltalankio plantacijas Dzūkijoje puola musė iš Altajaus

2015 01 02 6:00
Iš pažiūros daili, skaidrių sparnų, žalių akių muselė gali sudoroti beveik visą šaltalankių derlių. Jūratės Mičiulienės nuotraukos

Kai prastas, apleistas žemes įsigiję jaunieji ūkininkai jas apsodino šaltalankiais, tikėjosi, kad nereiklus, karjeruose ir pakelėse plintantis augalas augs ir čia. Deja, viskas pasirodė sudėtingiau.

Iki šiol manyta, kad jokios ligos šaltalankių nepuola, be to, jie gali augti ir skurdžiuose dirvožemiuose, jų nereikia nei ravėti, nei prižiūrėti. Tam Dzūkijos žemės ūkininkauti pradėjusiai Daivai Kvedaraitei atrodė tinkamos. Anksčiau Kaune dirbusi visuomeninio maitinimo sferoje, paskui europinių projektų konsultante, ji ir pati užsimanė ūkininkauti. Įkūrė savo ūkį. "Norėjau pradėti nuo lengviausių augalų, juk daug kas sakydavo, kad šaltalankiai auga patys. Deja, dabar įsitikinau, jog taip nebūna. Pirmais metais viską padarėme taip, kaip nereikia daryti", - prisipažino ji.

Nuskintos šakelės su uogomis laikomos dideliuose šaldikliuose.

Pirmieji vargai

Dar prieš dešimt metų D. Kvedaraitė su vyru Gediminu Radzevičium (ISM vadybos ir ekonomikos universiteto socialinių mokslų daktaru) Alytaus rajone, Venciūnų kaime įsigijo apleistas buvusio kolūkio žemes. Kažkieno paprotinti, jau sausio mėnesį (buvo neįšalusi žemė) suarė šabakštyną ir į pirmuosius 27 ha prikaišiojo įvairaus dydžio iš Naujosios Akmenės atsivežtų šaltalankių. "Mums sakė, augs, jie nereiklūs. Neįdirbtoje žemėje tik vagas išarėm ir į jas susodinom, - pasakojo ūkininkė. - Pavasarį kad sužaliavo viskas, žolės nustelbė mūsų šaltalankius. Nei žoliapjove pjaut, nei dalgiu nebuvo įmanoma - žemė neišlyginta, tik velėna atversta. Keliais tada ravėjom, kad tik išgelbėtume savo sodinukus. Deja, tada prigijo tik kas dešimtas. Dabar jei pradėtume, pirmiau žemę gerai paruoštume." Pagal ekologinio ūkio reikalavimus pakanka į hektarą pasodinti 600 augalų. D. Kvedarairė, siekdama efektyviau išnaudoti turimą žemę, į hektarą pasodino po 1000 sodinukų. tačiau vis tiek reikėjo daug atsodinti iš naujo.

Savo ūkyje Daiva Kvedaraitė atidarė nedidelį moteliuką, kur galima apsistoti, rengti konferencijas, šaltalankių produkcijos degustacijas.

Sibiro ananasai

Sunkiai kūrėsi šaltalankių ūkis. D. Kvedaraitė pavažinėjo po panašius ūkius Europoje, pasidairė, kaip ten juos augina, ką iš jų gamina. Susirinko visą kolekciją gaminių - vokiečiai gamina likerius, užpiltines, net "samagoną", latviai marmeladus, sultis, įvairius gėrimus. Ūkininkė išmoko gaminti natūralią šaltalankių girą. Labai skani, bet recepto neišduoda. Gira vaišina tik savo ūkyje neseniai atidaryto savo moteliuko svečius.

"Šaltalankių ūkis gali dirbti be atliekų, - pasakojo D. Kvedaraitė. - Uogos gali būti naudojamos maistui, kosmetikai, medicinai, iš sėklų spaudžiamas aliejus. Sėklomis ypač domisi kinai. Pirktų, jei tik turėtume."

Uogas ūkininkė turi kur realizuoti. Jas superka Alytuje įsikūrusi UAB "Vėtrija". Anksčiau už kilogramą mokėjo 9 litus, pastaraisiais metais, kai Lietuvoje šaltalankius puolantys kenkėjai pridarė nuostolių ir derlius buvo prastas visoje Lietuvoje, už kilogramą jau mokėjo po 12 litų.

"Latviai iš smulkintų šakelių gamina papildus viščiukams. Esu skaičiusi, kad senovėje šaltalankių šakelėmis pagydydavo arklius (lotyniškai šaltalankis reiškia "žvilgantis žirgas"). Žmonės Graikijoje kadaise pastebėjo, kad šio augalo šakeles su uogomis ėdančių arklių kailis ima blizgėti", - sakė D. Kvedaraitė. Apskritai šaltalankio uogos laikomos oranžiniu vaistu nuo visų ligų. Senieji Sibiro gyventojai juos vadina sibiriniais ananasais.

Po pirmosios nesėkmės nenuleidusi rankų ūkininkė nusipirko sukultūrintų, Maskvoj, Baltarusijoj, Latvijoj išvestų šaltalankių sodinukų. Įsigijo jų ir Estijoje, Lenkijoje bei sodininkystės ir daržininkystės institute Babtuose. Vokiškos veislės mūsų klimatui nelabai tiko. Dabar sodinukų jau prisiaugina ir patys savo šiltnamyje. Čia įrengta rūko sistema, nes dauginimo laikotarpiu, norint, kad šakelės išleistų šaknis, nuolat turi būti 98 procentų drėgmė.

"Pirmieji Lietuvoje įsigijome įrangą, kuri iš uogų tyrės vakuminiu būdu spaudžia sultis. Taip išlaikomi visi vitaminai ir enzimai", - pasakojo Gediminas Radzevičius.

Purtytuvą pasigamino patys

Pamažu ūkininkė įveisė 68 ha plantaciją, planuoja padidinti iki 150 ha. "Tokios didelės plantacijos reikia dėl to, kad ne iš viso ploto kasmet galima imti derlių. Šaltalankiai labai dygliuoti. Jei kas yra uogavęs, žino, kaip badosi - pasakojo ji. - Be to, iš didelių plotų rankomis daug nepririnksi. Plantacijose skinamos visos šakelės, dedamos į dėžes ir vežamos į didelius šaldiklius. 20 laipsnių šaltyje uogos sušąla, tada specialiu kratytuvu-purtytuvu kratoma tol, kol nubyra visos uogos. Kratytuvą pasigaminome patys."

Pirmąjį šaltalankių derlių ūkininkė nuėmė naudodama elektromechanines žirkles šakelių karpymui. Tarpai tarp eilių siekia 5 metrus, tad gali pravažiuoti automobilis, į kurį kraunamos tonos šakelių su uogomis. "Vokietijoje vienas ūkininkas, kuriam šaltalankiai - tik hobis, turi specialų kombainą. Jis važiuoja ir nupjauna lygia eile susodintų šaltalankių šakeles", - pasakojo ūkininkė.

Tačiau tokie nupjaustyti šaltalankiai kitais metais derliaus neduos. Reiks laukti tol, kol ataugs. Dvejus metus atauginės, o tik trečiais metais jau bus galima tikėtis derliaus. Tad turėdama 150 ha, ūkininkė kasmet derlių galės imti nuo 50 ha.

Sukultūrintų šaltalankių uogos daug stambesnės nei laukinės.

Visus planus sumaišė musė

"Atrodė, kad viskas klostysis gerai, viską lyg ir susiplanavome. Apskritai šaltalankiai Lietuvoje įveisti 1960 metais. Tačiau prieš 3-4 metus juos pradėjo pulti šaltalankinės musės. Matyt, iš Altajaus kažkaip atkeliavo. Šiemet jos sunaikino 80 procentų derliaus, - pasakojo ūkininkė. - Įsivaizduokit, viena muselė gali prakąsti 200 uogų ir ten padėti po kiaušinėlį. Tokios uogos subliūkšta ir nukrenta žemėn. Ten išsivysto lervos ir pavasarį vėl naujos muselės puola naują derlių. Šie kenkėjai gali niekur net nesitraukti, nuolat gyventi toje pačioje plantacijoje."

Kadangi manyta, jog šaltalankių ligos nepuola, tikėtasi, kad jų nereiks purkšti jokiais chemikalais. Tad ūkis su europine parama kurtas kaip ekologinis. Toks jis turi būti ir dabar. O kaip kovoti su musele? Biologinių preparatų kol kas Europos mokslininkai dar neišrado, cheminių ekologinis ūkis vartoti negali.

"Viena profesorė Altajuje kuria biologinius preparatus, tačiau jie Europos Sąjungoje nesertifikuoti, neturime jų. Girdėjau, kad šių kenkėjų jau pastebėta ir Vokietijoje. Suomiams geriau, pas juos šalčiau, muselė dar neprisitaikė. Gal ateity bus sukurta efektyvių biologinių preparatų kovai su ta musele, tačiau dabar mes prieš ją bejėgiai. Derlius sunaikintas, o ūkiui paimtas paskolas vis tiek reikia mokėti", - pasakojo D. Kvedaraitė.

Plito kartu su atominių bombų gamyba

Įdomi šaltalankių išplitimo buvusioje Sovietų sąjungoje istorija. Kaip pasakojo šiais augalais besidominti D. Kvedaraitė, jie masiškai pradėti auginti 1950 metais, tuo metu, kai pradėtos kurti atominės bombos. "Vienu metu Sovietų sąjungoje buvo net keturi šių uogų auginimo ir tyrimų institutai. pasirodo, šaltalankių aliejus yra geriausias vaistas nuo nudegimų, kurie gali būti patirti sprogus bombai, o sultys - labai svarbus papildas sergant spinduline liga. Šiuo metu šaltalankių dažnai ieško žmonės, kuriems vėžinių susirgimų gydymui skiriama spindulinė terapija", - pasakojo šaltalankių augintoja.

Šaltalankių uogos turi daug C, PP, B vitaminų, folio rūgšties, gliukozės, geležies, mangano. Uogose taip pat gausu vitamino E (saugo odą nuo senėjimo, žalingo saulės spindulių ir laisvųjų radikalų poveikio), vitamino F (reguliuoja medžiagų apykaitą), vitamino A (gerina regos funkciją). Vitaminas P stabdo aterosklerozės vystymąsi, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina žarnyno veiklą. Tiaminas po didelių fizinių ar emocinių krūvių atnaujina nervų sistemą. Oleino rūgštis plečia širdies, smegenų kraujagysles, intensyvina kraujo apytaką, mažina kraujo spaudimą. Serotoninas stiprina organizmo priešinimąsi infekcijoms, spartina kraujo krešėjimą, normalizuoja kraujospūdį. Vaisių išspaudos turi daug ląstelienos, todėl gerina virškinimą. Pasak Šaltalankių augintojų asociacijos prezidentės D. Kvedaraitės, šaltalankių vaisiai ir sultys yra patikima profilaktinė ir gydomoji priemonė nuo avitaminozės. Vaisai turi daug enzimų, kurie stiprina imuninę sistemą, tačiau reikėtų vengti šaltalankių pramoninio perdirbimo (centrifugavimo, separavimo, homogenizavimo ir aukštos temperatūros naudojimo), nes tai naikina jų unikalų poveikį.

Rūpestis - išsaugoti vitaminus

"Ypač daug vitaminų, enzimų žūva kontaktuojant su deguonimi. Gal pastebėjote, kad atidarytos šaltalankių sultys greitai apkarsta, - pasakojo G. Radzevičius. - Todėl mes pirmieji Lietuvoje įsigijom įrangą, kuri vakuminiu būdu, nekontaktuojant su deguonimi iš tyrės spaudžia sultis. Kuo mažiau kontakto su oru, tuo daugiau išlieka organizmui naudingų enzimų. Parduotuvėse prekiaujama pasterizuotomis sultimis, tačiau jose jau būna sunaikinta 80 procentų vitaminų. Mes ketiname tiekti "gyvą" produktą. Išspaudę sultis vakuminiu būdu, supilstysime į mažus 200 ml indelius, kad atsidaręs žmogus iškart visą ir išgertų. Tačiau nepasterizuotos sultys ilgai nestovės, todėl mes jas laikysime šaldiklyje, nes tik šaldytame produkte išlieka visi vitaminai. Pirkėjas pas mus galės nusipirkti šaldytas, natūralias, "gyvas" sultis."

Pasak G.Radzevičiaus, ši moderni įranga Vokietijoje patentuota tik prieš ketverius metus. "Tačiau ji labai naudinga, nes padeda išsaugoti daug vertingų šaltalankiuose esančių medžiagų. Net karotino šaltalankio uogose yra keturis kartus daugiau nei morkose. O kadangi šaltalankis turi dar ir aliejaus, karotinas įsisavinamas geriau", - oranžines uogas gyrė G. Radzevičius. Ūkininkams belieka nugalėti šaltalankinę musę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"