TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Salvėmis bus pagerbti žuvusieji 1831 metų sukilimo dalyviai

2016 06 19 13:51

Rytoj, birželio 20 dieną 11 val. Vilniuje, Aukštuosiuose Paneriuose minimos 1831 m. sukilimo 185-osios metinės. 

Lietuvos krašto apsaugos ministerijos ir Lenkijos ambasados atstovai Auštuosiuose Paneriuose prie monumento 1831 m. sukilimui ir žuvusiems „Už Jūsų ir mūsų laisvę“ atminti padės gėlių vainikus 600 kovose už Vilniaus išvadavimą žuvusiems sukilėliams.

Žuvusius 1831 m. sukilimo dalyvius pagerbs Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės atstovai, Garbės sargybos kuopos kariai, gros Lietuvos kariuomenės orkestras. Gėlės bus padėtos ir netoliese esančiose kapinaitėse, kuriose palaidoti 364 mūšyje žuvę rusų kariai, praneša Krašto apsaugos ministerija.

Renginyje planuoja dalyvauti lenkų bendrijos Lietuvoje atstovai, Emilijos Pliaterytės draugijos, Emilijos Pliaterytės mokyklos, Lietuvos šaulių sąjungos ir kitų visuomeninių organizacijų nariai.

Apie 1831 m. sukilimą

1831-ųjų pavasarį visa Lietuva sulaikiusi kvapą sekė audringus įvykius Žemaitijoje, kur bajorija, valstiečiai ir miestelėnai metė iššūkį reakcingiausiai Europos valstybei – caro Nikolajaus I valdomai Rusijai. Žengti šį ryžtingą žingsnį paskatino revoliuciniai įvykiai Prancūzijoje ir Belgijoje. 1830 m. liepos 27–29 d. paryžiečiai nuvertė nekenčiamą Burbonų dinastiją, o rugpjūčio 25 d. belgai sukilo prieš Olandijos viešpatavimą. Tų pačių metų lapkričio 29 d. sukilusi Lenkijos Karalystės kariuomenė pabandė nusikratyti Rusijos imperijos globos.

1831 m. kovo 25 d. Raseinių paviete prasidėjęs sukilimas greitai išplito visoje Lietuvoje. Suformuoti lietuviškieji sukilėlių kariniai daliniai pradėjo puldinėti miestuose įsitvirtinusias Rusijos kariuomenės įgulas ir smulkesnius dalinius, amunicijos sandėlius, trukdė pašto komunikacijoms.

Birželio pradžioje į Lietuvą įžengė sukilusios Lenkijos Karalystės reguliariosios kariuomenės korpusas, susidedantis iš 12000 karių. Jam vadovavo divizijos generolas Antanas Gelgaudas. Netrukus jis sukilimo vadovybės buvo patvirtintas vyriausiuoju sukilėlių kariuomenės vadu Lietuvoje. Atskiriems daliniams, kuriuose buvo nemažai lietuvių karininkų ir puskarininkių, vadovavo generolai Dezideras Chlapovskis (Dezydery Chlapowski), Henrikas Dembinskis (Henryk Dembiński) ir Pranciškus Rolandas (Franciszek Rohland). Atvykus lenkų kariuomenei, imta reorganizuoti lietuvių sukilėlių dalinius ir kurti naujus pėstininkų ir kavalerijos pulkus.

Sukilimui malšinti Lietuvoje buvo dislokuota Rusijos imperijos rezervinė armija, pakeitusi jėgų santykį sukilėlių nenaudai. Birželio 19 d. Panerių kalvose galutinai žlugo sukilėlių viltys išvaduoti Lietuvos sostinę. Div. gen. A. Gelgaudo kariuomenė, patyrusi skaudų pralaimėjimą, spaudžiama gausesnių ir geriau ginkluotų Rusijos kariuomenės dalinių, po pralaimėtų mūšių prie Kauno, Šiaulių, Kuršėnų pamažu traukėsi Prūsijos Karalystės link. Liepos 9 d. Kuršėnuose įvykusiame sukilėlių vyriausiojo štabo posėdyje buvo priimtas nutarimas trauktis į Prūsiją, sudėti ginklus ir pradėti sukilėlių kariuomenės internavimą. Vienintelis brg. gen H. Dembinskis atsisakė internuotis ir pasuko Lenkijos Karalystės link. Jo vadovaujamas 3830 karių dalinys, tarp kurių buvo nemažai lietuvių, sumaniai manevruodamas prasiveržė iš priešo užnugario ir rugpjūčio 3 d. sėkmingai pasiekė Varšuvą. Čia jis toliau tęsė kovą iki pat sukilimo pabaigos.

Nors sukilimas Lietuvoje ir Lenkijoje pasibaigė pralaimėjimu, tačiau tai nepalaužė tikėjimo, kad kada nors pavyks išsivaduoti iš svetimos valdžios jungo ir atkurti valstybingumą.

1831 m. sukilimo 185-ųjų metinių minėjimo Aukštuosiuose Paneriuose programa

10.30–10.55 val. Renginio dalyvių atvykimas į Aukštuosius Panerius, prie monumento 1831 metų sukilimui ir žuvusiems „UŽ MŪSŲ IR JŪSŲ LAISVĘ“ atminti

11.00 val. Trimito signalas „Klausykit visi“; Įžanginis žodis; Lietuvos ir Lenkijos himnai; Tylos minutė žuvusiesiems pagerbti (Trimito signalas); Trijų šūvių salvė.

Gėlių padėjimas(padedami du vainikai (Krašto apsaugos ministerijos ir Lenkijos ambasados) su tautinių spalvų juostomis kovose už Vilniaus išvadavimą žuvusių sukilėlių atminimui pagerbti (600)

(taip pat išnešamos gėlės, kurios bus padėtos kapinėse, prie paminklo mūšyje žuvusiems rusų kariams (364)

Lietuvos kariuomenės orkestro atliekamas kūrinys

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"