TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Samylų įlankoje atgijo nuskendusių kaimų dvasia

2014 09 01 8:46
Kauno rajono savivaldybės nuotrauka

35 kaimai ir 700 sodybų – tiek pasiglemžė prieš daugiau nei pusę šimtmečio atsiradusios Kauno marios. 55-ųjų metinių proga Samylų kultūros centras ir Kauno marių regioninio parko direkcija pakvietė į renginį „Pėdos marių dugne“.

Talkinant Kauno rajono viešajai bibliotekai, Vietos veiklos grupei, Samylų seniūnijai, Dubravos eksperimentinei miškų urėdijai ir kitiems partneriams buvo pastatytas šiaudų kaimelis, primenantis šio krašto praeitį.

Jame apsigyveno iš gamtinių medžiagų pagaminti arkliai, karvės, paukščiai, o svečius su duona ir druska pasitiko tautiniais drabužiais pasipuošę saviveiklininkai. Jaukioje marių įlankoje įkurdintas šiaudų kaimelis su gyvulėliais ypač patiko vaikams. Tuo metu vyresnieji traukė dainas ir trypė šokius arba tiesiog gėrėjosi gamta, užkandžiavo.

Renginyje buvo pristatyti senųjų kaimų amatai ir papročiai, koncertavo folkloro kolektyvai „Viešia“, „Sedula“, „Senolės“, „Vėrupė“, „Griežlė“, „Sadūnai“ ir kiti. Į šventę prisiminti skaudžios istorijos taip pat atvyko Kaišiadorių ir Prienų rajonų atstovai.

Kauno marios atsirado prieš 55 metus, pastačius hidroelektrinę. „Vienas svarbiausių tikslų buvo apsaugoti Kauną nuo potvynių“, – sakė Kauno marių regioninio parko specialistė Ramunė Mikitiejeva.

Samylų įlankoje susirinkę užlietų kaimų gyventojai su širdgėla prisiminė metus, kai turėjo palikti savo sodybas. Vaizdingame Nemuno slėnyje gyvenę žmonės pasakojo, kad priverstinis išsikraustymas iš namų prilygo tremčiai. Valdžios atstovų kalbos apie visų namuose būsiančią elektrą neguodė – teko kirsti sodus, griauti namus, perlaidoti artimuosius.

Užlietų kaimų istorija domėjosi ir išleido knygą Rumšiškėse gyvenantis Stanislovas Abromavičius. Prie jos išsirikiavo netrumpa skaitytojų eilutė.

Kauno marios yra didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, jo apylinkėse yra daug piliakalnių, auga retų augalų, gyvena daug vandens paukščių. Žiegždriuose įrengti pažintiniai takai, kur galima apžiūrėti įspūdingas šlaitų atodangas. Iškylautojus taip pat traukia unikalus Arlaviškių kadagių slėnis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"