TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Sankt Peterburgas: rinkimų meškos ritmu

2007 11 29 0:00
Sankt Peterburgas gyvena pašėlusiu įvykių tempu.
Autorės nuotrauka

Šiandien čia visi ko nors laukia. Vieni gruodžio 2-osios, kad įsitikintų savo nuojauta dėl rinkimų į Rusijos Dūmą, kiti nerimauja dėl kovą vyksiančių prezidento rinkimų, po kurių vėl šoktelės kainos. O kai kas stabteli prie jau išpuoštos eglės. Paliečia šakelę. Dirbtinė...

Vos išlipus iš traukinio, dar geležinkelio stoties perone, draugas patraukė prie kioskelių. Dar pyktelėjo, kad mes jį skubiname, nekantraujame nerti į didmiesčio šurmulį. "Kur bėgat? Juk čia, prie kioskų "Kelionės produktai", taip įdomu pasižvalgyti! Tiesiog socialinis tyrimas, - paprotino smalsusis tautietis. - Matėt? Vienoje pusėje - vien alkoholis, kitoje - tik sausainiukai." Yra ir cigarečių. Net garsiųjų "Sobranije", dėl kurių mūsų pakeleivis nesėkmingai išmaišė kone visą Sankt Peterburgo centrą. Tik čia, stotyje, jau išvažiuodamas rado. Už pakelį sumokėjo 150 rublių (apie 15 litų).

Liejasi gražbylystė

"Putino planas - Rusijos pergalė", - skelbia užrašai, iškelti matomiausiose ir judriausiose miesto vietose. "Ar gali paaiškinti, apie kokią pergalę kalbama?" - atsigręžė į mane gatvėje amerikiečių pora. Jiems, regis, kažkas jau išvertė plakato žodžius. Paaiškinau, jog artėja rinkimai. Parodžiau ir plakato šone "žingsniuojančią mešką" - partijos "Vieningoji Rusija", kurios gretose rinkimuose į Dūmą dalyvauja dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ženklą. Sutuoktiniai linktelėjo ir jau tarsi vietiniai praėjo pro moteriškę, prie metro stoties dalijančią V.Putino partijos rinkimų laikraštį "Peterburgskij proryv". Vieną paėmė. Tačiau nespėjo net atversti. Jų dėmesį patraukė du dideli prabangūs automobiliai. "Kiekvienas po 100 tūkst. dolerių kainuoja, - pratarė vyras. - Nesuprantu, kodėl rusai taip mėgsta demonstruoti savo prabangą?"

O šiuo metu šalyje per kraštus liejasi ir gražbylystė - tai dar vienas išskirtinis rusų bruožas, ypač sėkmingai taikomas per rinkimų debatus televizijoje. Bet mane tos laidos, regis, domino labiau nei vietinius. Beveik prieš savaitę analitiko Jurijaus Levados pranešimuose buvo teigiama, jog apklausus daugiau kaip 1,5 tūkst. respondentų paaiškėjo, kad net 64 proc. jų nežiūri teledebatų, 29 proc. įsijungia televizorių, tačiau net 43 proc. mačiusiųjų tos laidos neturės jokios įtakos balsuojant.

Juodieji ikrai, grūdėtoji varškė

Šių metų lapkričio kainos, palyginti su praėjusių metų lapkričiu, jau padidėjo 5 kartus ir tikriausiai dar labiau kiltų, bet vyriausybė ėmėsi griežtų, nors ir laikinų priemonių: nuo spalio pabaigos iki kitų metų kovo (tada vyks prezidento rinkimai) uždraudė

branginti pagrindinius maisto produktus. Žmonės sunerimę, o garsus rašytojas Michailas Veleris, pritrūkęs kantrybės laikraštyje "Nevskoje vremia" pareiškė: "Infliacijos nėra, yra monopolininkai." Tad visai neatsitiktinis atrodo ir klausimas apie juoduosius ikrus, dienraščio pateiktas Sankt Peterburgo gyventojams. 30 proc.

skaitytojų atsakė, kad tokie gardėsiai jiems - neįkandama prabanga, 33 proc. - naudingi sveikatai, 22 proc. - nusako žmogaus gerovę, o 11 proc. teigia, jog ikrai asocijuojasi su juodosios rinkos pasauliu.

Dėl lietuviškos varškės, kitų mūsų gamintojų pieno produktų apklausos, regis, dar nebuvo. Ir nereikia. Jie brangūs (300 gramų varškės kainuoja apie 7,8 lito, o 150 gramų indelis grūdėtosios varškės - maždaug 4,3 lito), tačiau gerai žinomi, mėgstami ir greitai išgraibstomi. "Miestiečiai noriai perka lietuviškus pieno produktus, nes jie skanūs ir patikimi. Žmonėms svarbu žinoti, ką nusiperka", - pasakojo mūsų tautietis, jau daug metų gyvenantis Sankt Peterburge.

Rusijos gamintojų litras pieno kainuoja vidutiniškai 3,6-4 litus, kefyras - iki 3,5 lito. Už 400 gramų saliamio dešros tenka sumokėti apie 11,5 lito, už tiek pat virtos "Kronštato" dešros - per 9 litus. Tokios kainos - nedidelėje, netoli centro esančioje maisto parduotuvėje. Tačiau pasirinkimas čia negausus, pirkėjų nedaug. Žmonės, norintys geresnių ir įvairesnių produktų, įpratę apsipirkti priemiesčių prekybos centruose.

Ištisą parą

Nevos prospekte, ne pačioje prabangiausioje kavinukėje, už kelis gurkšnelius espreso kavutės teko sumokėti po 78 rublius (apie 7,8 lito). Tad atėjus pietų metui dėl kainos ir kokybės nusprendėme pasinaudoti vietinių patarimu - užsukome į užeigą "Jolki palki". Nenusivylėme. Sutvarkytoje liaudiško stiliaus užeigoje iškart sulaukėme padavėjos, nešinos didelėmis lėkštėmis. Į jas galėjome prisidėti ko širdis geidžia: silkių, karštų daržovių arba bulvių, taip pat visokių mišrainių ar nepjaustytų salotų lapų. Prie šio vadinamojo švediško stalo užkandžių, išdėliotų vežime tarp šiaudų, gali eiti kiek nori, tiksliau - tiek, kiek pajėgi suvalgyti. Padavėjos tik šypsosi ir keičia lėkštes. Visi maršrutai prie vežimo atsiėjo beveik 27 litus. Karštieji patiekalai ir gėrimai - už atskirą mokestį. Visą parą veikiančias "Jolki palki" užeigas mėgsta užsieniečiai, turtingesni miesto gyventojai. Juolab kad čia skanu ir saugu - budi net keli atidžiai visus stebintys apsaugininkai.

Teko matyti ir ištisą parą veikiančių kompaktinių plokštelių parduotuvių. Tačiau didžiausią įspūdį paliko 27 knygynų tinklas "Bukvojed". Regis, šeši jo knygynai irgi dirba... kiaurą parą. Viename jų, prie metro stoties "Vosstanija", apie 20 val. patekome į skaitytojų spūstį. Ne visiems, susirinkusiems į Sergejaus Raco knygos "Trečiasis kandidatas" pristatymą, užteko vietų didžiulėje knygyno erdvėje prie staliukų. Jie, ramstydami lentynas, klausėsi rašytojo pasakojimo, diskutavo su autoriumi. Kitos lektūros mėgėjai skaitinėjo, vartė knygas, domėjosi vaizdo ir garso įrašų naujienomis.

Savitarnos parduotuvėje veikia kompiuterinė šio knygynų tinklo paieška, gelbėja ir talkina jauni pardavėjai konsultantai. Jelena Kalinina ne tik padėjo surasti leidinį, bet ir greitakalbe papasakojo, kad visi čia dirbantys žmonės - studentai. Jiems patinka šis darbas, mat kiekvieną dieną vyksta net po kelis renginius. Tai knygų pristatymai, koncertai, filmų peržiūros, seminarai, konferencijos. Kada didžiausias pirkėjų antplūdis? Kasdien iki... antros valandos nakties.

Lietuvių turgaus vieta

Tie, kam teko pavartyti leidinį "Peterburgo turgūs. XIX amžiaus pabaiga - XX amžiaus pradžia", maloniai nustebo sužinoję, kad šiame mieste prisišliejęs prie Kriukovo kanalo veikė Lietuvių turgus. Tai netikėta ir intriguojanti žinia, dėl kurios kelioms valandoms verta tapti vos ne detektyvu. Iš XX amžiaus pradžioje turgų juosusių gatvių Torgovaja, Oficerskaja, Minskij skersgatvio ir Kriukovo kanalo nepakeistas tik skersgatvio ir kanalo pavadinimas. Vanduo ir atvedė prie tiltelio, čia pat stovinčio Marijos teatro. Kitapus, ten, kur buvo įspūdingi Lietuvių turgaus arkiniai statiniai, styro kranų strėlės, pradėtos naujo pastato statybos.

Kas paaiškins, jei ne garbaus amžiaus moteris, skubanti gatve? "Taip, žinau, čia tikrai veikė garsus Lietuvių turgus. O dabar naują modernų priestatą stato Marijos teatras, šiais metais jau pradėjęs savo 225-ąjį sezoną, - paaiškino moteris ir pasisuko į kitą namą netoliese. - Pažiūrėkite, šis ketvirtojo dešimtmečio pradžios pastatas iškilo ant vadinamosios lietuvių tvirtovės (čia buvo lietuvių karinis dalinys), pamatų."

Moters žinios nestebino. Gal ji istorikė? "Gimiau ir užaugau Peterburge, - regis, net pyktelėjo moteris. - Esu Lidija Nikiforova, smuiko dėstytoja N.Rimskio-Korsakovo konservatorijoje. Mūsų prorektorius, beje, lietuvis, profesorius Gintautas Želvys."

Peterburge gerai pažįstama ir kino režisierė, scenaristė, vertėja Nijolė Adomėnaitė, aktorė Regina Lileikytė, vaidinanti teatre "Baltijskij dom". Tačiau kol kas miestiečiai šį teatrą labiau sieja su Eimuntu Nekrošiumi, nes vis dar kupini džiaugsmingų emocijų po neseniai ten rodytų šio režisieriaus spektaklių.

Dar vieną lietuvių teatro kūrėjo pavardę perskaičiau ant ryškiai raudonos "Miuzik hol" afišos. Tai - scenografas Gintaras Makarevičius, toliau bendradarbiaujantis su Rusijoje "nutūpusiu" italu Julianu de Capua, kuris Sankt Peterburge, kaip ir Vilniuje, pastatė "Vaginos monologus".

Ermitažas ir čiuožykla

L.Nikiforova apgailestavo, kad "Gazprom" neatsisakė ketinimų visai netoli istorinio miesto centro statyti daugiaaukštį. Jo vadovai turtingi ir įtikėjo, jog yra galingi sulaužyti net šimtmečius siekiančią tradiciją - nestatyti pastatų, aukštesnių už Petropavlovsko soboro smailę.

Esama ir daugiau įtakingų verslo ryklių sumanytų kvailysčių. Dėl jų kyla skandalai, nerimauja miesto senbuviai. Štai šią žiemą stambi Sankt Peterburgo kompanija, mėgdžiodama praėjusiais metais maskviečių Raudonojoje aikštėje įrengtą čiuožyklą, sumanė analogišką beveik 5 tūkst. kvadratinių metrų čiuožyklą užlieti ir aikštėje šalia Ermitažo, aplink koloną, kuri įamžino rusų pergalę per 1812 metų karą. Šią idėją palaimino miesto gubernatorė Valentina Matvijenko, tačiau vienas didžiausių tokio sumanymo priešininkų Ermitažo direktorius Michailas Piotrovskis teigia, jog čiuožykla gali pakenkti istoriniam pastatui. Gaila, kad jis, lankydamasis Vilniuje, nenori matyti, kaip mūsų istorinio miesto panoramą sudarkytų Guggenheimo-Ermitažo dangoraižis, kurį buvęs Vilniaus meras bando įbrukti į senamiesčio apsauginę zoną šalia Karaliaus Mindaugo tilto.

Reikia nusipelnyti dėkingumą

"Reikia nusipelnyti būti peterburgiečiu, - aiškino Lietuvių kultūros, švietimo ir informacijos centro Sankt Peterburge vadovė Vida Valaikaitė. - Kiekvienas, atvykęs gyventi į miestą, arba pritampa, arba greitai jį palieka. Likusieji netrunka įsitraukti į Sankt Peterburgo gyvenimą, tampa ištikimais jo patriotais. Keistas dalykas, bet miestas mums, čia gyvenantiesiems, su kaupu atsidėkoja."

Matyt, todėl iš Sankt Peterburgo nebėga jaunimas - pasimokęs Vakaruose, net Amerikoje, sugrįžta į savo miestą. Čia geriau, nors ir nelengva. Kaip išgyventi seneliui, jei minimali pensija - apie 290 litų? Tik buvusių ponų, dirbusių valdžios viršūnėse, pensija siekia beveik 4 tūkst. litų. Dar geriau valstybė rūpinasi blokadą išgyvenusiais žmonėmis. Jiems atseikėjamos nuo 6 iki 15 tūkst. litų pensijos, tačiau tokių vis mažėja.

Kiemsargė Olia nuo 1983 metų gyvena mieste, čia su vyru atvyko iš Kaliningrado. Moteris smagiai mojuoja lopeta - gramdo pirmąjį šios žiemos sniegą. Viską stumia po mašinų ratais, tačiau pėstiesiems visai gerai. Ir ne tik jiems - moteris kruopščiai valo aplink V.Putino administracijos Sankt Peterburge pastatą. Tai gal ir geru užmokesčiu ją įvertina? "Nežinau, kiek sumoka už darbą mūsų įmonei, - gūžteli pečiais Olia. - Aš gaunu 7 tūkst. rublių (apie 700 litų). Nieko, verčiamės. Tik gaila, kad mano draugei už darbą sekmadieniais vietoj žadėtų 300 rublių skiria vos 200 rublių (apie 20 litų) priemoką..."

Ledų pardavėja Sveta taip pat dirba Nevos prospekte. Siūlo ledų, suflė, sūrelių. Nors perkančiųjų nedaug, kasdien gauna apie 50 litų. Tikrai neišgyventų, todėl budi naktimis, dar kažkur dirba. Taip kai kada susirenka net iki 2 tūkst. litų per mėnesį. Gal jau atšalus orams galėtų ir pailsėti nuo tų ledų? "Dar ne, - purto galvą moteris. - Ledus pardavinėsiu tol, kol oras atšals iki 12 laipsnių."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"