TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Saulės miesto valdininkai istorijos nesimokė

2014 03 07 6:00
Šiauliečių miesto valdžios išmestam 1863 metų sukilėliams skirtam paminklui vietos atsirado tik Pasvalio rajone. Pasvalio rajono savivaldybės archyvo nuotraukos

Daugiau kaip dešimtmetį deramos vietos nerandama Šiauliuose prie Sukilėlių kalnelio sovietmečiu stovėjusiam skulptoriaus Antano Dimžlio sukurtam skulptūriniam bareljefui 1863 metų sukilėliams.

Po Nepriklausomybės atgavimo šis monumentas Šiaulių miesto valdžios nugriautas kaip sovietmečio reliktas, saugotas bulvių sandėliuose ir patekęs į Grūto parką, o dabar priglaustas Pasvalio rajone, šalia atstatyto Balsių malūno.

Bareljefo „kelionės“

Skulptūrinį bareljefą iš bronzos sukilėlių prieš caro valdžią atminimui A.Dimžlys sukūrė ir 1863-iųjų sukilimo dalyvių egzekucijos vietoje pastatė 1957 metais. Tačiau Lietuvoje papūtus laisvės vėjams šis paminklas kartu su sovietiniais monumentais buvo išmontuotas. Mat Šiaulių miesto valdžia nusprendė, kad tai – sovietmečio palikimas. Neįtikėtina, bet Šiaulių valdininkų galvose 1863 metų sukilėliai, matyt, buvo virtę Spalio revoliucijos kariais, tad jiems skirtam paminklui vietos atsirado tik... „Šiaulių apželdinimo“ bulvių sandėlyje.

Beveik dešimtmetį ten išgulėjęs bareljefas 1999 metais buvo atiduotas kuriamam Grūto parkui. Kad negražiai pasielgė, šiauliečiai susigriebė, kai apie svarbaus Lietuvai istorinio įvykio įamžinimui skirto paminklo niekinimą prabilo jo autorius skulptorius A.Dimžlys. Tačiau ir tada vietos Šiauliuose bareljefui neatsirado, jį leista išvežti į Pasvalio rajoną.

Tad jau beveik 13 metų jis stovi Pasvalio rajono tarybos nariui Rimui Želviui priklausančio Balsių malūno pašonėje. „Tuo metu ant Sukilėlių kalnelio jau buvo pastatytas kryžius ir šiam paminklui vietos ten nebebuvo. Tad pats A.Dimžlys manęs paprašė priglausti bareljefą, nes nebuvo kur jo dėti, o mes turėjome didelę sodybą“, - LŽ prisipažino R.Želvys.

Pasak jo, parvežtas iš Grūto parko paminklas vėl mėtėsi pašaliais, buvo nuniokotas, todėl reikėjo jį restauruoti. Taip pat buvo pastatyta speciali sienelė, prie kurios pastatytas bareljefas. A.Dimžlys pats dalyvavo parenkant paminklui vietą šalia 1764 metais statyto vieno seniausių Lietuvoje malūnų, jame dabar įrengti svečių namai, pobūvių salės.

„Bareljefas priklauso Pasvalio rajono savivaldybei. Tai jų nuosavybė. Jie ir sprendžia, kur šiam paminklui stovėti“, - tvirtino R.Želvys. Verslininkas pabrėžė, kad kol kas geresnės vietos paminklui dar nerasta.

Priglaudė, kur galėjo

LŽ kalbintas Pasvalio rajono savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas neslėpė, kad iki šiol jam neaišku, kodėl šiauliečiai prieš daugiau nei porą dešimtmečių A.Dimžlio kurtą paminklą išmetė kaip nereikalingą sovietinį reliktą. Tačiau jis džiaugiasi, kad bareljefui 1963-iųjų sukilėliams atminti atsirado vietos jų rajone. „Kur dėti bareljefą, tarėmės su tuomet dar gyvu jo kūrėju skulptoriumi A.Dimžliu. Buvo numatyta vieta priešais merijos pastatą, dėl to buvo kilusios diskusijos. Tačiau nemažam bareljefui reikia nemažos erdvės ir pastatyti tam tikrą sienutę jam pritvirtinti. Jai vietos prie savivaldybės buvo per maža, todėl bareljefas liko stovėti prie Balsių malūno“, - LŽ pasakojo G.Gegužinskas.

Pasak Pasvalio rajono savivaldybės mero, iš Grūto parko pargabentas bareljefas buvo apgadintas – ir kardas nulaužtas, ir dalies rankos nebuvo. Malūno savininkas R.Želvys savo lėšomis jį restauravo. „Pripažįstu, kad šio malūno prieigos – gal ir ne pati geriausia vieta tokiam kūriniui, tačiau lankytojų ten netrūksta. Juk malūno pastatuose dažnai vyksta pobūviai, žmonės toje vietoje poilsiauja, tad paminklas yra matomas. Be to, ir perkelti jo neturime kur“, - prisipažino G.Gegužinskas. Mat pasvaliečiai su A.Dimžliu buvo nutarę, kad paminklas turėtų stovėti toje vietoje, kuri kaip nors susijusi su 1863 metų sukilimu. Tokių vietų Pasvalio rajone yra, bet daugelis jų sunkiai prieinamos ir vargu ar bus lankomos. Su 1863-iųjų sukilimu susijusi Krinčino bažnyčia, bet prie jos taip pat nepakanka vietos paminklui.

Rastų garbingesnę vietą

Pasvalio rajono meras G.Gegužinskas užsiminė, kad šiuo metu A.Dimžlio kurtas bareljefas sukilėliams yra toks, kokį autorius sukūrė, koks jis per visą sovietmetį išstovėjo Šiauliuose. Tačiau kol kas neketinama iš Pasvalio rajono jo iškelti. Anot mero, iki šiol šiauliečiai neišreiškė jokio noro atsiimti paminklą.

Tiesa, LŽ kalbintas Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas tokios galimybės neatmetė. „Pripažįstu, jog padaryta didžiulė klaida, kad buvo nugriautas paminklas 1863 metų sukilėliams ir atiduotas į Grūto parką. Prieš keletą metų bandėme analizuoti galimybes šį paminklą susigrąžinti, bet tuomet mūsų norams nepritarė jo autorius. Jis jau buvo pasirinkęs Pasvalio rajoną“, - tikino Šiaulių miesto vadovas.

Kaip tikino J.Sartauskas, vietos šiam paminklui Šiauliuose tikrai atsirastų, mieste esama erdvių, kurias reikėtų papuošti.

Prieš keletą metų apie tai, kad A.Dimžlio kurtam paminklui atsirastų vietos Kaune, buvo užsiminę ir šio miesto politikai. Tačiau, kaip aiškino miesto savivaldybės mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius, Kaunui jo nesutiko atiduoti Pasvalio rajono merija. Tuomet jau buvo jam numatyta tikrai tinkamesnė nei dabartinė vieta. Buvo svarstoma galimybė bronzinį bareljefą 1863 metų sukilėliams pastatyti Kauno centre arba Karo muziejaus sodelyje - vienoje garbingiausių Lietuvos vietų. „Belieka tik apgailestauti, kad taip nutiko“, - LŽ tvirtino S.Buškevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"