Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Saulius Skvernelis su ministrais ieško problemų ant Gedimino kalno

 
2017 06 20 14:50
Vyriausybės atstovai nusprendė iš arti pamatyti, kaip griūva Gedimino kalnas. 
Vyriausybės atstovai nusprendė iš arti pamatyti, kaip griūva Gedimino kalnas.  Stop kadras

Premjeras Saulius Skvernelis, aplinkos ministras Kęstutis Navickas ir kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson apžvelgti sostinės Gedimino kalno kritinės būklės šlaitų tvarkybos darbus ir problemas nusprendė į jį užkopę, tačiau iš pradžių žygį sutrukdė liūtis.

Premjeras Saulius Skvernelis spaudos koferencijoje sakė, kad slenkančiam Gedimino kalnui Vilniuje svarbu rasti ilgalaikį sprendimą.

„Svarbiausia, kad tai būtų atlikta kokybiškai ir profesionaliai, kad nebūtų taip, kad padarius investiciją į kalno sutvirtinimo darbus po kelerių ar dešimties metų neatsirastų ta pati problema, kokią mes turime dabar. Kažkada irgi buvo bandoma kalno problemą spręsti, bet sprendimai buvo visiškai nepagrįsti, nepamatuoti, ir šiandien turime tokią situaciją dėl anksčiau padarytų klaidų“, – LRT radijui antradienį sakė premjeras.

Kviesdama žiniasklaidą, Aplinkos ministerija pranešė, kad dalyvaus ir šiuo metu Vilniuje viešinti Lenkijos ekspertų – hidrogeologijos, hidrotechnikos, geologijos specialistų – delegacija. Jie Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos prašymu padeda ieškoti tinkamiausio sprendimo, kaip sutvirtinti Gedimino kalno šlaitus.

Vakar Lenkijos ekspertai apžiūrėjo Gedimino kalną, dalyvavo Lietuvos nacionaliniame muziejuje vykstančiame jo tyrimų ir tvarkybos projektų pristatyme. Šiandien numatyti mūsų šalies ir Lenkijos specialistų susitikimai. Trečiadienį svečiai pateiks savo siūlymus, vyks diskusijos ir aptarimai.

Gedimino kalną už 2,8 mln. eurų tvarkys „Rekreacinė statyba“

Vilniaus Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitą už 2 mln. 860 tūkst. eurų tvarkys bendrovė „Rekreacinė statyba“.

Kaip pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus, su bendrove pasirašyta šlaito tvarkybos darbų sutartis, darbai prasidės šią savaitę.

Prieš prasidedant Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbams, Lietuvos nacionalinis muziejus priėmė Lietuvos geologijos tarnybos ir Lenkijos specialistų – geologų, hidrogeologų, geotechnikų, geofizikų – delegaciją, kuriai plačiau pristatė įgyvendinamą tvarkybos darbų projektą ir supažindino su netrukus prasidėsiančiais darbais. Abi šalys pasidalijo savo patirtimi.

Pasak pranešimo, dviejų šalių specialistai vieningai sutarė, kad pagrindinė Gedimino kalno problema – vanduo, kuris patenka ant kalno paviršiaus, susigeria į gruntą ir, pasiekęs nelaidų grunto sluoksnį, išteka šaltiniais kalno šlaituose. Kita bėda – supiltinis gruntas, kurį reikės pašalinti tvarkant Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitą.

„Po susitikimo lenkų specialistai įvardijo tas pačias problemas, kaip ir kovo mėnesį susirinkę Lietuvos specialistai. Dviejų šalių specialistai atkreipė dėmesį, kad, nors šiaurės vakarų šlaitas yra labiausiai pažeistas ir jo sutvarkymui teikiamas didžiausias prioritetas, tačiau būtinas kompleksinis visų Gedimino kalno nestabilių vietų, kurias fiksuoja įrengta poslinkių ir posvyrių daviklių sistema, tvarkymas“, – sakė susitikime dalyvavusi Lietuvos nacionalinio muziejaus architektė Asta Meškauskienė.

Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas teigia, kad dar pernai Lietuvos nacionalinio muziejaus atlikti tyrimai parodė, kad visus dabartinius Gedimino kalne vykstančius procesus lemia į kalno viršutinę aikštelę patenkantis vanduo.

„Kalnas kaip geologinė struktūra yra stabilus ir nejuda, o paviršinės nuošliaužos susidaro dėl prieš daugiau nei 12 metų ant kalno supilto grunto. Supiltinis gruntas yra imlus drėgmei, lengvai įmirksta ir tuomet ima slinkti. Būtent taip ir nutiko 2016 metų vasarį, nuslinkus pirmai nuošliaužai ir dar kartą, bet jau vėliau – spalį“, – nurodo J.Satkūnas.

Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito projekto vadovas Rimas Grigas, remdamasis tyrimais, teigia, kad vietomis Gedimino kalno aikštelės paviršių sudaro trijų metrų supiltinio grunto sluoksnis, o pažeistame šlaite toks sluoksnis siekia nuo vieno iki keturių metrų.

„Šalinsime blogą gruntą, kuriame nėra kultūrinio sluoksnio, ir užpilsime naują. Blogojo grunto reikės nukasti apie metrą. Kalno apačioje to blogojo grunto yra apie keturis metrus, bet tiek nukasti nebūtina, nes jis yra gana tvirtas“, – teigė projekto vadovas R. Grigas.

Anot architekto, šiaurinis piliakalnio šlaitas apima apie 3500 kvadratinių metrų, o nukasamo grunto kiekis galėtų siekti apie 3000 kubų, bet tai priklausys nuo situacijos.

Gedimino kalno būkle ypač susirūpinta po pernai vasarį ir spalį įvykusių didelių nuošliaužų, mažesnių nuošliaužų būta ir vėliau, didesnė naujausia – šių metų kovą. Šiemet kalnas dėl avarinės būklės buvo uždarytas lankytojams beveik keturis mėnesius.

Kultūros ministrė anksčiau teigė, kad Gedimino kalno tvarkymas turėtų būti baigtas iki 2018 metų pabaigos. Kai kurie kalno tvirtinimo darbai atlikti jau šiemet.

Pradėti tvarkyti Gedimino kalną žadėta šių metų gegužės mėnesį. Tačiau tai liko tik pažadai. Kaip birželio pradžioje rašė LŽ, darbų delsimą Lietuvos nacionalinio muziejaus specialistai teisinosi užstrigusiais projektavimo darbais, o pasak Viešųjų pirkimų tarnybos, rangos darbų viešieji pirkimai dar nė nebuvo nepaskelbti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"