TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Sausindama pelkę susikūrė kurortą

2007 10 22 0:00
Tvenkinių link veda "bromai".
Autorės nuotrauka

Prie išpuoselėtų tvenkinių, kuriuos kastuvėliu sausindama pelkę išrausė Biržų rajono gyventoja, įamžinti gražiausių gyvenimo akimirkų skuba jaunavedžiai, abiturientai, į vietoj pelkės įkurtą parką gausiai plūsta ekskursijos.

Savo akimis nepamatę, tikrai neįsivaizduosite stebuklo, prieš porą metų Likėnų kurorto pašonėje baigto kurti senučiukės Biržų rajono Pabiržės miestelio gyventojos Aldonos Jaronytės. Kone keturiasdešimt metų ši moteriškaitė, daugelio pajuokiama, vasaroms persiritus į antrą pusę, griebdavo į rankas kastuvą ir eidavo sausinti prie jos namų tvyrojusios pelkės. Nebojo gausybės uodų, erkių ar kitokių į plaukus įsivėlusių, akis ir burną aplipdavusių mašalų. "Viskas iš to skurdo. Nenusausinusi raistelio negalėdavau parsinešti stagarų krosniai kurti. O kai darbuodamasi supyliau pylimus, prisodinau berželių, žiūriu, manoji pelkė tapo parku", - tarsi savimi neatsistebi moteris.

Skuba įsiamžinti

Pasigrožėti A.Jaronytės išpuoselėtu parku su trimis didžiuliais tvenkiniais ir įamžinti jame gražiausias savo gyvenimo akimirkas plūsta jaunavedžiai, abiturientai, nuolat atvyksta gausios ekskursijos iš įvairių pasaulio šalių. Nuotraukos bei įrašai svečių knygoje byloja čia lankiusis žmonių iš JAV, Korėjos, Japonijos, įvairių Europos šalių. A.Jaronytė džiaugiasi sulaukusi daugybės Seimo narių, rodo nuotrauką, kurioje ji - apglėbta šalies prezidento Valdo Adamkaus, užsukusio pažiūrėti jos puoselėjamos sodybos.

"Aš iš savo namų beveik niekur nebuvau išvažiavusi. Aplankiau tik Latviją ir Estiją, be to, sykį važiavau į Lenkiją susitikti su ten viešėjusiu popiežiumi. Bet už tai visas pasaulis pas mane važiuoja. Kokių tik tautybių, kokios išvaizdos žmonių nemačiau! Džiaugiuosi, kad visi jie geri, malonūs. Žinoma, blogiems žmonėms ir nerūpėtų kažkokios senutės išrausti tvenkiniai", - sakė moteris.

Keturių dešimtmečių triūsas

Tvarkyti kone devyniasdešimties arų parku paverstą sodybą A.Jaronytė baigė tik pernai. Tai jos bemaž keturiasdešimties metų triūsas. Aldona pasakojo gimusi vos už kelių kilometrų nuo išpuoselėtosios vietos. Biržuose baigusi mokyklą atvyko dirbti į Likėnų sanatoriją. Su džiaugsmu ėmėsi pačių nemaloniausių, sunkiausių darbų. "Labai norėjau būti gailestingoji sesutė. Tačiau mama puolė atkalbinėti, sakė, bus karas, paims į frontą, pražūsi. Taip ir likau pagalbinė darbininkė", - sakė septyniasdešimtį perkopusi moteris. Ji prisiminė bene labiausiai mėgdavusi tvarkyti Likėnų sodybos aplinką.

"Taip ir gyvenau netoli savo tėviškės. Kai man suėjo 28-eri, Pabiržėje gavau sklypą ir pradėjau statydintis namą. Pati krosnis mūrijau, vandentiekį vedžiausi, tik kai stogą pradėjau dengti, vienas nebejaunas vyriškis pasisiūlė padavinėti šiferį. Nelengvai, bet namą susirenčiau. Kai jau turėjau stogą virš galvos, ėmiau svarstyti, kaip čia pagražinus aplinką", - sakė darbštuolė. Ji teigia, kad parku versti buvusį šabakštyną sumanė būdama jau gana subrendusi - 35-erių.

Nebuvo tinkamo gerbėjo

Negi jai, jaunai, žvaliai, namus stačiusiai, pelkes sausinusiai moteriai nesisiūlė gausūs pagalbininkai, neabejingi jos užmojams ir jai pačiai? "Žinoma, kad siūlėsi. Bet aš tarp jų nemačiau tinkamo. Užtekdavo, kad dieną pasidarbuodavome, ir išsiskirdavom visam laikui. Žinojau: ką pasidarysiu pati, tą ir turėsiu", - sakė A.Jaronytė. Kita vertus, moteris teigė, kad per daugeliui nesuvokiamus darbus buvo pelniusi nevisprotės etiketę. Taip ją pavadindavę net artimiausi žmonės, tad tikėtina, kad ir gerbėjus tai gąsdindavę.

"Dabar jau nebežinau, kas labiau skatino mane sausinti pelkyną - noras gražiai gyventi ar paprasčiausias skurdas. Visiems sakau, kad dirbau skurdo tarsi bizūno čaižoma. Gyvenau viena, uždirbau labai mažai, todėl neturėjau net už ką nusipirkti malkų. Kad žiemą nešalčiau, broviausi į pelkės, tvyrančios čia pat, brūzgynus, kirtau visokias šakas, tempiau sutrūnijusius kelmus. Tačiau ne visur galėjau prasiirti, būdavo, kad niurkteliu iki pat juosmens. Dėl to nutariau kasti žemes į pylimus ir taip tiestis taką per pelkę", - sakė Aldona.

Gydė Likėnų purvo vonios

Moteris prisimena, kad pelkės durpes kasdavusi iki kelių įsibridusi į purvyną. "Daugelis žmonių važiuoja į Likėnus gydytis purvu ir per mėnesį jų sveikata pagerėja. Aš purvu gydausi jau beveik keturiasdešimt metų. Ir man nei rankų, nei kojų sąnarių neskauda, nei nugarą diegia. Vien tik rankos įjuodusios nuo to purvo", - kalbėjo moteris.

Tiesdama praėjimus, ji iškasė tris įvairių formų tvenkinius: mažąjį, didesnįjį ir didįjį. Kiekvieno jų gylis - maždaug pusantro metro. Šeimininkė sako, kad suaugęs žmogus tokiame tvenkinyje nenuskęstų, nes jo dugnas - kieto smėlio. Visus tvenkinius reikia porą kartų per metus valyti, antraip jie prižels vandens žolių ir taps varlių veisykla. Į tvenkinius A.Jaronytė yra prileidusi žuvų. Kas nors iš kaimynų ateina pažuvauti mailiaus, o pagavę didesnę žuvį, atiduoda šeimininkei.

"Mano tvenkiniuose veisiasi ne tik žuvys. Sykį vienas vyriškis panoro išsimaudyti, tai jam teko plaukioti kartu su bebru. Tas bebras ir žalos yra pridaręs - ėmė graužti mano pasodintus berželius. Tačiau apie mano bėdą sužinojo miškininkai ir atvežė specialius tinklus, kuriais aptvėrėme medelius", - teigė sodybos šeimininkė.

Moteris taip pat pasidžiaugė, kad parku paverstoje jos pelkėje užauga nemažai valgomųjų grybų. Pati ji sakė jų nevalganti - atiduodanti kaimynams.

Pateko valdžios nemalonėn

Be to, kad savitai ėmėsi melioruoti pelkę ir buvo išvadinta pusprote, moteris sako, kad dėl šio sumanymo buvo užsitraukusi ir kolūkio valdžios nemalonę. "Apie tai, kad kolūkio pirmininkas rūstavo, sužinojau tik prieš keletą metų. Pasirodo, jis buvo sušaukęs komisiją, kuri turėjo nuspręsti, ką su manim tokia daryti? Tačiau nutiko taip, kad komisija visai palankiai įvertino mano darbus. Prisimenu, kad į namus atvažiavę ir buvusią pelkę apžiūrėję kažkokie architektai tuomet mane dar pagyrė ir liepė darbuotis toliau, o pirmininkas liko "su nosimi", - šypsojosi moteris. Ji pabrėžė, kad vėl atsikūrus laisvai Lietuvai, sutvarkytą teritoriją jai leido išsipirkti ir dabar kone devyniasdešimt hektarų su trimis didžiuliais tvenkiniais yra jos nuosavybė. Kam ją paliks, moteris dar nenumačiusi. Mažai atsiranda tokių, kurie norėtų ir toliau puoselėti sukurtąjį grožį.

Vizija radosi darbuojantis

Ne tik tada, kai pirmąsyk ėmėsi kastuvo ir išėjo darbuotis į pelkę, bet ir gerokai vėliau A.Jaronytė teigia tikrai neįsivaizdavusi, kas vietoj pelkės turėtų būti. Dirbo, kad būtų lengviausia pasiekti medžius, kurių reikėjo malkoms. Galop pamatė, kad sukūrė puikių formų tvenkinius. Tuomet juos apsodino medžiais, tiesė lieptelius ir statė suolelius. Prikūrė ir akmenų kompozicijų. "Kai jau buvau bebaigianti darbus, paskutiniame iš tvenkinių aptikau labai daug kelmų bei akmenų. Visi jie mirko purve, ištraukti nevaliojau. Todėl teko kviestis melioratorius. Tai, ko gero, ir buvo vieninteliai mano pagalbininkai. Visa kita padariau viena", - teigia pašnekovė.

Paklausta, kokių svajonių jaunystėje ji dar turėjo, be to, kad norėjo tapti sesele, A.Jaronytė atsakė visąlaik galvojusi apie savo namus, išpuoselėtą sodybą, kurioje galėtų sulaukti senatvės. Ji sakė labai norėjusi kiemo, kuriame galėtų pasėdėti, sodo, po kurį norėtųsi pasivaikščioti, gėlynų, kurie žydėtų nuo ankstyvo pavasario iki pat šalnų. Visa tai ji susikūrė.

Kadangi tvenkinių rausti nebereikia, parko savininkė dabar prižiūri gėlynus ir dekoratyvinius vaismedžius. Kai labai pavargsta triūsdama, prisėda ant suoliuko šalia tvenkinio. Tuomet pasijunta tarsi tikrame kurorte ir mėgaujasi ramybe. Ji džiaugiasi, kad savo idėjomis užkrėtė ir artimiausius kaimynus - šie irgi ėmė puoselėti savo sodybas. Tačiau tenykščiai tvenkiniai iškasti anaiptol ne rankomis, o samdyta technika.

Į senatvę praturtėjo

Tvenkiniams iškasti sumanytojai prireikė kokių šešių kastuvų, nuo žemių vežiojimo niekais nuėjo ir vienas karutis, teko pirkti naują. "Anksčiau aš ir žolę apie tvenkinius paprasčiausiu dalgiu nušienaudavau. Bet dabar jau esu ponia, turiu žoliapjovę, ja ir darbuojuosi", - prisipažino senolė.

Moteris mena prieš keletą metų sulaukusi skambučio iš televizijos. Žurnalistai pasišovė parodyti jos nuveiktus darbus, pakvietė į Vilnių filmuotis. Ir tik nuvažiavusi moteris teigia sužinojusi, kad pateko į "Bėdų turgų", kur buvo apsakyti jos darbai bei vargai ir paprašyta pagalbos. Tuomet dovanų ji ir gavo žoliapjovę bei du televizorius. Kadangi iki tol niekada televizoriaus neturėjusiai Aldonai jo per akis pakako ir vieno, antrasis buvo pakeistas į dujinę viryklę. Tad dabar močiutės buitis sutvarkyta.

"Sodyboj nedirbu tik tada, kai prisninga, tuomet mezgu kojines. O šiaip darbų vis atsiranda. Tiesa, tvenkinių kasti negalėjau nei pavasariais, nei sulaukusi rudens. Tada susikaupdavo labai daug vandens. Todėl kibti į kastuvą tekdavo karštą vasarą, kai pelkė pradžiūdavo. Dabar darbų yra visais metų laikais", - šypsotis moteris.

Ponia su 400 litų

Be to, kad yra puiki melioratorė, A.Jaronytė įrodė esanti puikiausia daržininkė, sodininkė bei selekcininkė. Vien bijūnų jos ūkyje auga 24 rūšys, o kiek įvairiausių sausmedžių, vynuogių, aktinidijų, serbentų, agrastų rūšių! Ji augina net spanguoles. "Visą gyvenimą skurdusi, aš dabar esu ponia. Gaunu 412 litų pensiją. Pasitaupiusi, neseniai senus medinius langus plastikiniais pasikeičiau. Kartais atvažiavę ekskursantai užsimano kokio nors retesnio augalo, už kurį man litas kitas nubyra. Nors aš pinigų niekada neprašau ir net nelabai drįstu jų imti, žmonės vis viena man įbruka. Tai ir yra mano neoficialios pajamos, už kurias perkuosi duonos. Turiu draugų vokiečių, kurie parūpina drabužių. Kai nebetenka vargti, galvoti, iš ko teks prasimaitinti, galiu ir aš pasigrožėti savo kūriniu. Džiaugiuosi, kad išsipildė mano svajonė - turiu gražią sodybą, tvenkinius, kuriuos išsirausiau savo rankomis" - šypsojosi moteris.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"