TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Savivaldybės šaukia SOS: artėja bankrotas

2014 09 30 6:00
B. Bradauskas Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

2 mlrd. litų ribą perkopusios savivaldybių skolos toliau auga, o kas antrai jų jau apribota teisė skolintis. Merijų atstovai tikina, kad pradėti lipti iš skolų liūno trukdo šalies biudžeto formavimo tvarka. Esą ji, užuot motyvavusi savivaldybes daugiau užsidirbti pačioms, verčia jas būti išlaikytinėmis.

Tuo metu kai kurie politikai aiškina, kad prieš ieškodamos kaltųjų savivaldybės turėtų pažvelgti į save ir pagalvoti, ar padarė viską, kad jų skolos mažėtų ar bent jau nedidėtų.

Krizė dar nesibaigė

Finansų ministerijos duomenimis, šių metų liepos 1 dieną savivaldybių skolos siekė 2,15 mlrd. litų. 25 savivaldybėms skolinimosi galimybės yra apribotos, nes jos neturi teisės skolintis investicijų projektams, įgyvendinamiems be Europos Sąjungos (ES) paramos.

Didžiausia skolų dalis - 0,894 mlrd. litų - tenka Vilniaus miesto savivaldybei. Jos skolos jau seniai viršija prognozuojamas šių metų pajamas - 0,67 mlrd. litų. Lietuvoje nėra savivaldybės, kuri nebūtų įsiskolinusi. Vienų skolos siekia vos penktadalį prognozuojamų šiųmečių pajamų, kitų - du trečdalius.

Rokiškio rajono savivaldybė, liepos 1-osios duomenimis, yra skolinga daugiau kaip 28 mln. litų, ir tai sudaro 66,6 proc. prognozuojamų šių metų pajamų. Tačiau šio rajono meras Vytautas Vilys tragedijos iš to nedaro, nes 16 mln. litų skolos - pinigai, paimti prisidedant prie ES struktūrinių fondų finansuojamų projektų įgyvendinimo.

„Europiniai projektai mums leidžia tvarkyti aplinką, mokyklas, renovuoti vaikų darželius. Jei būtume nesiskolinę, pinigų tokiems projektams apskritai nebūtume gavę“, - teigė V. Vilys. Jis pabrėžė, kad prisidėti turimomis lėšomis prie europinių projektų savivaldybė negalėjo, nes sukauptų pinigų niekada neturėjo. Esą visada smaugė skolos ne tik bankams, bet ir komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms, vietos autobusų parkui.

Kaip tikino meras, iki ekonomikos krizės savivaldybė dar kažkaip vertėsi nesiskolindama didelių sumų. Nuo 2009-ųjų vietos biudžetas buvo sumažintas 16 mln. litų, todėl teko skolintis daugiau, nors ir buvo imtasi įvairių taupymo priemonių - karpomi atlyginimai, einama nemokamų atostogų, mažinami etatai. Vien šiemet įvairiose savivaldybės įstaigose ir pačioje merijoje buvo panaikinta 60 etatų.

Pavaikio vietoje

Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas LŽ tvirtino, kad šios savivaldybės skola tėra 11,7 mln. litų, o tai sudaro vos apie 32 proc. šiemet prognozuojamų pajamų. Skolinimosi limito, siekiančio 25 mln. litų, pasvaliečiai dar nėra išnaudoję.

„Į bankus kreiptis galime ir tai darome. Ramesne širdimi laukiame ir kito ES finansinio laikotarpio, kai vėl galėsime rengti ir įgyvendinti didelius iš ES fondų finansuojamus projektus“, - kalbėjo G. Gegužinskas. Tačiau vien skolos tvarkymas savivaldybei per metus kainuoja apie 1,5 mln. litų. Jei nereikėtų daugiau skolintis, skola per 10 metų būtų likviduota.

„Kol valstybė laikysis politikos, kai lėšos savarankiškoms funkcijoms vykdyti savivaldybėms bus toliau mažinamos ar nedidės tiek, kiek valstybės pajamos, be skolinimosi savivaldybės neišsivers“, - įsitikinęs Pasvalio meras. Anot jo, padėtis pagerėtų, jei būtų pakeista valstybės biudžeto formavimo metodika.

Būtinybę tai daryti LŽ pabrėžė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė. Jos teigimu, savivaldybių finansavimas mažėja nuo 2010 metų. Tuomet joms buvo atseikėta 73,4 proc. numatyto surinkti fizinių asmenų pajamų mokesčio, 2011 metais - 61,6 proc., užpernai - 61,3 proc., pernai - 57,3 procento. Tuo metu ekonomika vietoje nestovėjo - ji augo, bet visas fizinių asmenų pajamų mokesčio prieaugis atitekdavo valstybei.

„Kai paaiškėjo, kad savivaldybės dėl sumažėjusio finansavimo negali atlikti kai kurių darbų, buvo įvesta bendrosios dotacijos kompensacija. Ji kaip savotiška pakiša tekdavo toms savivaldybėms, kurios neišgalėjo surinkti planuojamo fizinių asmenų pajamų mokesčio“, - sakė R. Žakaitienė.

Bankrutuoti neleis

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko Valentino Bukausko nuomone, aiškinti, jog savivaldybių skolos iki 2 mlrd. litų išaugo tik dėl to, kad joms teko įgyvendinti europinius projektus, nebūtų teisinga. Anot jo, jei palygintume savivaldybių skolas su bendra valstybės skola, siekiančia apie 40 mlrd. litų, tai nebūtų labai daug. Juolab kad didžioji skolos dalis tenka sostinei. Kitos 59 savivaldybės dalijasi likusią beveik 1 mlrd. litų skolą.

„Įtakos skoloms augti turi ir vietos tarybų sprendimai, tai, kaip merai suvokia situaciją. Manau, kad kai kurios savivaldybės ne visada skolintas lėšas naudojo atsakingai“, - kalbėjo V. Bukauskas.

Jis vylėsi, kad artėjant savivaldos rinkimus, kai merai bus renkami tiesiogiai, daugiau dėmesio bus skiriama kandidatų į merus parengtoms programoms. Esą jose turėtų būti gairės, kaip mažinti skolas.

Pritaręs, jog savivaldybės ne visada skolinosi atsakingai, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas LŽ teigė, kad nelaukiant savivaldos rinkimų yra numatyta keisti Biudžeto sandaros įstatymą ir savivaldybėms palikti fiksuotą fizinių asmenų pajamų mokesčio dalį.

„Savivaldybėms atitektų ir viršplaninių pajamų dalis. Numačius tokį šaltinį, savivaldybės turėtų iš ko mokėti skolas“, - aiškino jis. B. Bradauskas tikino, kad jei kuri nors savivaldybė nesugebės padengti skolų, jai vis tiek niekas neleis bankrutuoti. Skolas teks dengti valstybei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"