Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Savivaldybių indekse Tauragės rajonas užėmė 12 vietą

 
2016 11 11 9:00
Renaldo Malycho/kurjeris.lt nuotrauka

Lietuvos savivaldybių reitinge Tauragės rajonas šiemet pakilo penkiomis pozicijomis aukštyn ir užima 12 vietą tarp 54 mažųjų savivaldybių, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas.

Lietuvos savivaldybių reitinge vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys. Tarp jų – komunalinės paslaugos, transportas, švietimas, sveikata ir socialinė rūpyba, mokesčiai, biudžetas, turto valdymas, administracija bei investicijos ir plėtra. Lietuvos laisvosios rinkos institutas sudaro du reitingus: šešių didžiųjų savivaldybių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus, Panevėžio) ir 54 mažųjų savivaldybių.

„Tauragė pernai efektyviau nei ankstesniais metais valdė savo turtą – daugiau nuosavo turto įtraukta į parduodamų objektų sąrašą. Atsisakant nereikalingų, nenaudojamų patalpų ir pastatų efektyviau leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai. Taip pat gyventojai galėjo džiaugtis sumažėjusia šilumos kaina“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto savivaldybių indekso vadovė Aistė Čepukaitė.

Švietimo sritis daugiau nei pernai balų gavo, nes santykinai geriau buvo išlaikyti valstybiniai brandos egzaminai, bei vienam moksleiviui teko palyginus mažas mokyklų plotas (10,3 kv. m lyginant su 13,6 kv. m mažųjų savivaldybių vidurkiu). Atitinkamai, mokyklų aplinkos išlaikymo išlaidos buvo mažos. Tai rodo, kad puikūs mokymosi rezultatai gali būti pasiekti ir neeikvojant švietimui skiriamų pinigų didžiuliams plotams, pastatų ir patalpų išlaikymui.

Socialinės pašalpos gavėjų procentas sumažėjo nuo 7,8 iki 6,1, bet vis tiek išliko aukštesnis nei mažųjų savivaldybių vidutinis – 5,2 proc. Ta pati situacija su bedarbiais – jų dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų pastebimai sumažėjo ir 2015 m. siekė 11,9 proc. (vidurkis 10,4 proc.). Panašiai ir su ilgalaikiais bedarbiais –jų mažėja – 35,9 proc. bedarbių Tauragėje darbo nerado ilgiau kaip metus, tačiau vis dar yra daugiau nei vidutiniškai savivaldybėse (vidurkis 31 proc.).

Džiugu tai, kad daugėjo investicijų, tai ir padeda gerinti socialinius rodiklius. Palyginus daug buvo veikiančių ūkio subjektų (1000 gyventojų teko 24).

Bendros tendencijos

Iš didžiųjų miestų lyderio pozicijas šiemet išlaikė Vilniaus miestas, po jo rikiuojasi Klaipėda, Šiauliai ir Kaunas. 54 mažųjų savivaldybių reitinge pirmauja Kauno rajonas, antroje Klaipėdos rajonas, trečioje – Druskininkai.

Gera žinia ta, kad pernai bendra situacija gerėjo daugelyje savivaldybių. Veikė daugiau ūkio subjektų, verslu užsiėmė daugiau gyventojų. Mažėjo bedarbių, gyvenančiųjų iš socialinių pašalpų per metus sumažėjo daugiau kaip ketvirtadaliu. Savivaldybės kapanojosi ir iš skolų, sumažinti jas sugebėjo trys ketvirtadaliai šalies savivaldybių.

Tačiau situacija gerėja ne visur vienodai. Tyrimas atskleidė, kad šalyje yra didelė socialinė ir ekonominė atskirtis, tačiau atskirties problemą tiksliau atskleidžia atotrūkis ne tarp miestų ir regionų, o tarp ekonomiškai aktyvių ir stagnuojančių savivaldybių. Šią atskirtį tiksliausia būtų pavadinti investicijų atskirtimi. Kol vienos savivaldybės į priekį eina dideliais žingsniais, kitos stovi vietoje – yra savivaldybių, kur vienam gyventojui tenka vos po kelis eurus investicijų. Tai skaudžiai jaučia jų gyventojai – socialinių pašalpų gavėjų procentas net rajonuose skiriasi 11 kartų, bedarbių daugiau kaip 3 kartus.

„Skirtumas yra ne tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos, o tarp ekonomiškai aktyvių ir ekonomiškai stagnuojančių regionų. Štai viename Lietuvos pakraštyje esantis Tauragės rajonas pritraukė užsienio gamyklas, pirmauja pagal tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui. Kitame pakraštyje esanti Ignalina pirmauja pagal nedarbą, investicijų čia mažėjo. Tokių pavyzdžių – apstu. Jie įrodo, vienintelis gerovės receptas yra aktyvus verslas, ateinantys investuotojai. Savivaldybės čia gali padaryti daug, pradedant palankia mokestine aplinka, elementariu internetinės svetainės pritaikymu. Žinoma, pirmiausia, jos turi panaikinti biurokratines kliūtis, paprastai sakant – pravesti per visus reikalingus kabinetus“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"