TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Seniausią mokyklą įveiks ne karai, o politikai

2015 05 19 6:00
Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

Visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ nariai prieš savivaldos rinkimus demonstravo išskirtinį dėmesį seniausiai - Kauno Vinco Bacevičiaus pradinei - mokyklai, o gavę reikšmingą mandatų skaičių taryboje jau po mėnesio pakeitė savo poziciją. Vienas pirmųjų naujosios kadencijos Kauno miesto tarybos darbų - sprendimas uždaryti jų neva gintą įstaigą.

Tiesa, sprendimas uždaryti seniausią Kauno lietuvišką mokyklą, pavadintą lietuvių pedagogo, chorvedžio ir kompozitoriaus V. Bacevičiaus vardu, įsigalios tik kitąmet. Per tą laiką Kauno miesto tarybos nariai ugdymo įstaigos bendruomenei pasiūlė... diskutuoti. Tačiau labai tikėtina, kad po 99 metų veiklos - 2016-ųjų rugsėjo 1-ąją - pradinės mokyklos durų mokyklinukai nebeatvers.

Apie tai, kad politikai priėmė ugdymo įstaigai tokį svarbų sprendimą, pradinukų tėvai ir mokytojai sužinojo atsitiktinai, jie į tarybos posėdį nebuvo pakviesti. Beveik būdami tikri, kad jų vaikai, dabar lankantys šią itin gerą ugdymo įstaigą, bus išblaškyti po kitas Kauno pradines mokyklas, kauniečiai patys ėmėsi iniciatyvos - nutarė aplankyti Kauno merą Visvaldą Matijošaitį. Tačiau šis jau buvo nusiteikęs kategoriškai.

Ne karai, o miesto valdžia

„Sprendimą naikinti mokyklą priimate nepranešę, prieš rinkimus aiškinate neva saugantys unikalią įstaigą, o juos laimėję tuojau pat viską pamirštate. 200 šeimų reikalauja leisti ugdymo įstaigai egzistuoti“, - piktinosi V. Bacevičiaus pradinės mokyklos tarybos narys Kęstutis Markevičius. Jis įsitikinęs, kad sklypo, kuriame stovi mokykla, vertingumas Kauno politikams užgožė istorinę V. Bacevičiaus pradinės mokyklos pastato vertę.

Šis medinis statinys, iškilęs XIX-XX amžių sandūroje, buvo antroji Kauno mokykla, kurioje vaikai buvo mokomi lietuviškai. „Tuo metu, kai mokykla buvo įkurta, dauguma kauniečių vaikų mokėsi lenkų, rusų ir jidiš kalbomis dėstomose mokyklose. Keista, kad per du pasaulinius karus nenukentėjusi ir iki šiol nejaučianti nei mokinių, nei mokinio krepšelių stygiaus ugdymo įstaiga turi kapituliuoti prieš gaivališką jėgą – politikus”, - stebėjosi LŽ pašnekovas.

Pirmoji lietuviška Kauno mokykla veikė Lietuvių namuose, miesto senamiestyje, bet šio pastato seniai nebelikę. „Tad šiuo metu būtent V. Bacevičiaus pradinė mokykla, įsikūrusi jaukiame, mokyklai pritaikytame rąstų medinuke, yra pati seniausia laikinosios sostinės lietuviška mokykla. Be to, tai vienintelis medinis visuomenės reikmėms visą laiką buvęs pritaikytas miesto pastatas”, - pasakojo K. Markevičius. Jį Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2011 metų gegužę nutarė įrašyti į Kultūros vertybių registrą.

Nors mokykloje nėra sporto salės ir galimybės vietoje gaminti maistą, tėvų tai nebaugina. Jie įsitikinę, kad atžaloms svarbiau ne materialinės sąlygos, o ugdymo proceso kokybė. „Dabar mus baugina tai, kad pakeitę ugdymo įstaigą tokios geros kokybės ugdymo paslaugų jie nebegaus. O tai svarbiau nei nauji tualetai ar blizgančios sienos“, - neabejojo tėvai.

Kęstutis Markevičius (kairėje) įsitikinęs, kad sklypo, kuriame stovi mokykla, vertingumas Kauno politikams užgožė istorinę ugdymo įstaigos pastato vertę. / Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

Aštrus pokalbis

V. Bacevičiaus pradinės mokyklos bendruomenės nariams apsilankius Kauno mero kabinete, V. Matijošaitis kategoriškai pareiškė, kad Savanorių prospekte esančiame mediniame pastate nėra galimybių įrengti higienos normas atitinkančios mokyklos. Esą jis pats vidurinėje mokykloje kelis kartus keitęs klasę, todėl žinąs, jog pradinukams įsilieti į kitą aplinką bus visai nesudėtinga.

Kauno meras pabrėžė pats kelis kartus apžiūrėjęs V. Bacevičiaus pradinės mokyklos patalpas, esą joje ugdymo procesas negali būti vykdomas. Nuosavu verslu besididžiuojantis V. Matijošaitis užsiminė, kad statinio kapitaliniam remontui reikėtų apie 600 tūkst. eurų. Tačiau, anot jo, to daryti neverta, mat kitose mokyklose esama pakankamai vietų.

„Laikykitės savos filosofijos nuostatų, miestas laikysis savųjų“, - moksleivių tėvams ir mokytojams rėžė V. Matijošaitis. Jis paneigė, kad verslininkams įdomus žemės sklypas, kuriame stovi mokykla.

Neaišku, kas bus po remonto

Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas pripažino, kad V. Bacevičiaus pradinę mokyklą jau daugybę metų buvo siekiama uždaryti, esą pastatas neatitinka higienos normų. Namo būklę, pasak jo, galima prilyginti avarinei, nes pastato stogas yra kiauras, nėra galimybių įrengti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančių tualetų, sporto salės, virtuvės. Kauno miesto tarybos narė Ina Pukelytė priminė, kad ugdymo įstaiga - prie pat judrios gatvės, todėl kyla didelė eismo įvykių rizika. Be to, į klases patenkantis oras esąs labiau užterštas nei kitose miesto vietose.

Politikai neatskleidė, kas įsikurs medinuke, kuriame kol kas veikia seniausia lietuviška Kauno mokykla, po remonto. „Pastato nugriauti negalima, bet ir po remonto jis mokyklai nebus tinkamas“, - teigė jie. Tačiau moksleivių tėvai nežada nusileisti ir Kauno mieso tarybos sprendimą žada skųsti teismui bei priversti politikus ir valdininkus gerokai pasukti galvas, iš kur gauti lėšų pastato remontui ir kaip pritaikyti jį ugdymo procesui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"