Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
GIMTASIS KRAŠTAS

Senieji pastatai – Klaipėdos gyvenimo simboliai

 
2017 07 07 12:30
Danės krantinėje prie Pilies uosto atstatytuose istoriniuose pastatuose veikiantys viešbučiai „Old Mill Conference“ ir „Old Mill Hotel“ tapo Klaipėdos urbanistinės tapatybės dalimi. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Kiekviename uostamiestyje stipriausia žmonių trauka pasižymi krantinės ir statiniai prie vandens, keičiant paskirtį išsaugoję istorinių bruožų. Klaipėdoje tokia vertinga vieta – tarp pilies ir Danės upės, menanti jūrinės veiklos ištakas ir senųjų gyventojų paliktus pėdsakus.

Atverta visuomenei bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ (KLR) teritorijos dalis nuo 2005 metų yra pagrindinė vieta prieiti prie uosto akvatorijos ir pasigrožėti jūriniu miesto paveikslu. Ypač daug gyvybės čia šiltuoju metų laiku, kai prasideda pramoginės ir kruizinės laivybos sezonai, vyksta šventiniai renginiai.

Danės krantinėje prie Pilies uosto lankytojų nestinga ir kitu metu – atstatytuose istoriniuose pastatuose, Keltininko name ir Ryžių malūne, veikia 3+ žvaigždučių kategorijos viešbučiai „Old Mill Conference“ ir „Old Mill Hotel“ su restoranais „Rozmarinas“ (Žvejų g.

20) ir „La Marina“ (Žvejų g. 22), o kiek tolėliau – naują išraišką įgijęs senutėlis sandėlis tapo jachtklubo centru (Priešpilio g. 4). Šie prieš dešimtmetį atkurti išraiškingos architektūros pastatai taip suaugo su senamiesčiu, kad virto Klaipėdos urbanistinės tapatybės dalimi ir turizmo akcentu, atvaizdais atvirukuose, nuotraukose ir paveiksluose, ryškinančiais senųjų gyventojų būties pėdsakus ir miesto raidos tęstinumą.

Prieš dešimtmetį tapę viešbučiais, istoriniai namai ryškiai atspindi fachverkinę stilistiką ir reprezentuoja vokišką miesto praeitį.

Išplėtė senamiestį

Dar prieš 15 metų Klaipėdos senamiestis baigdavosi ties Pilies tiltu ir senąja Smiltynės perkėla, už pasukamojo tiltelio buvo uždara gamybinė teritorija, kurioje permainos prasidėjo patvirtinus tinkamiausią kruiziniams laivams priimti vietą. Tuo laiku koncerno „Achemos grupė“ įsigyta laivų remonto įmonė ėmė plėsti lankytiną erdvę ir, atsižvelgdama į savivaldybės sklype atkuriamos piliavietės kontūrų, gynybinių kanalų ir požemių rekonstrukcijos tempą, tvarkė gamybinę teritoriją nuolat ją mažindama. Išnyko daug sovietmečiu statytų sandėlių ir cechų, įmonė apribojo vidutinių ir mažųjų laivų remonto mastą, bet išplėtė kitas sritis: teikia paslaugas atplaukiantiems kruiziniams ir pramoginiams laivams, yra Pilies uosto administratorė, nuomoja pastatus viešbučių veiklai. Pamilo šią vietą ir menininkai: prie pasukamo Pilies uosto tiltelio ant krantinės ropščiasi išraiškinga statula „Vaiduoklis“, kiek tolėliau už jachtų centro stiebiasi į erdvę metalo vėtrungė „Keturi vėjai“.

Prestižinėje Klaipėdos vietoje veikiančią įmonę įsigijęs koncernas „Achemos grupė“ su partneriais ieškojo idėjų, kaip jai įpūsti kultūrinės dvasios, kad ji taptų patraukli buriuotojams, gyventojams ir atplaukiantiems jūra kruiziniams turistams. Buvo parengtas „Jūros vartų“ vardu pavadintas pramoninės teritorijos konversijos projektas, sudarytas iš kelių etapų – pastatų galerijų, kuriose veiktų barai, restoranai, parduotuvės ir jūrinio verslo centras. Tačiau iki ekonominio sąstingio ir dėl lėtų biurokratinių procedūrų rengiant specialųjį teritorijos planą buvo užbaigtas tik pirmasis – trijų pastatų rekonstrukcijos – etapas. Tolesni Danės galerijos kūrimo darbai buvo atidėti ateičiai. Šiemet procesas vėl pajudėjo – numatoma išplukdyti laivų remonto dokus į kitą vietą ir tęsti vertingų pastatų rekonstrukcijos darbus. Kultūros paveldo objektui – laivų iškėlimo įrenginiui elingui, kurį istorikai vadina senamiesčio karūna, ieškoma praktinio pritaikymo.

„Laivų remonto veiklą perkeliame jos nenutraukdami. Šioje vietoje lieka kitos įmonės funkcijos – pramoginio uosto veikla, paslaugos kruiziniams laivams ir nekilnojamojo turto (NT) vystymo projektas „Danės galerija“. Pagal detalųjį planą dauguma griautinų teritorijos pastatų jau pašalinti, kitas žingsnis – kartu su miestu atkurti piliavietę. Ieškome visuomenei priimtinos koncepcijos, ką galime padaryti su elingo konstrukcija, nes jis yra plačiai matomas miesto akcentas“, – šį pavasarį aiškino KLR direktorius Alvydas Butkus miesto vadovams, mokslininkams ir architektams, pakviestiems į viešą diskusiją apie vietos rekreacinį patrauklumą. Jis patvirtino, kad visuomenei anksčiau pristatytų darbų procesas vyksta pagal ekonomines laikotarpio korektūras.

Paklaustas apie planų eigą, A. Butkus sakė, kad šiuo metu rengiamas techninis projektas rekonstruoti vieno aukšto Pauliaus Lindenau laivų statyklos valčių ir jachtų dirbtuves, siekiant visuomenę supažindinti su mažųjų laivų restauracija, remontu ir statyba. Taip pat rengiami priešprojektiniai siūlymai ir aktyviai nagrinėjama, kaip įgyvendinti Danės galerijos projektą. Pramoginių laivų srityje vyksta pasirengimas priimti miesto gyventojų ir svečių mėgstamą didžiųjų burlaivių regatą „The Tall Ships Races Klaipėda 2017“, kuri vyks per Jūros šventę liepos 29–30 dienomis.

Viešbučiai išsiskiria turtinga istorija

KLR rengiant šimtamečių pastatų Danės krantinėje rekonstrukciją iš architektų buvo reikalaujama kuo daugiau atkurti autentikos. Per karą apgriautų ir sovietmečiu apleistų statinių pavidalą teko dėlioti iš fragmentų, pasitelkus senovines graviūras bei išlikusias fotografijas. Prieš dešimtmetį tapę viešbučiais, šie istoriniai namai ryškiai atspindi fachverkinę stilistiką ir reprezentuoja vokišką miesto praeitį. O būtent ši aplinkybė jau daugelį metų lemia Klaipėdos užsienio turistų srauto sandarą – sumažėjus nostalgijos kamuojamų ir gimtinės trauką jautusių atvykėlių, vis dar daugiausia turistų dėl miesto istorijos atkeliauja iš Vokietijos: keltais, kruiziniais laivais ar oro linijomis.

Viešbučius „Old Mill Hotel“ ir „Old Mill Conference“ valdančios bendrovės „Palangos vėtra“ direktorė Ingrida Valaitienė sakė, kad būna malonu sužinoti, jog svečiai čia užsisako kambarius dėl pastatų istorijos ar dėl išskirtinės architektūros, atvyksta su senaisiais atvirukais ar nuotraukomis rankose ir lygina praeities ir dabarties vaizdus. O viena itin įdomi istorija papildė viešbučio „Old Mill Conference“, kartu ir Klaipėdos, žinias apie senųjų miestelėnų likimus.

Naujosios Zelandijos gyventojai Peteris ir Yvonne Sloan praėjusią vasarą į viešbutį atvyko kambarį užsisakę per tarptautinę sistemą booking.com. Registruodamiesi „Old Mill Conference“ jie užsiminė apie vizito tikslą – giminės ištakų paieškas. Viešbučio darbuotojų paprašyti, vėliau jie atsiuntė išsamesnį paaiškinimą, dokumentų išrašų ir žemėlapių faksimilių.

Kurdami Peterio šeimos genealoginį medį sutuoktiniai rinko žinias apie tolimą protėvį, Memelio gyventoją Johanną Ernstą Oscarą Broederlow. Naršydami internete atrado uostamiesčio žurnalistės Gražinos Juodytės publikuotą straipsnį iš ciklo „Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės“, kuriame ji aprašė pastato Žvejų g. 20 istoriją. Jame buvo paminėta, kad žeme užpiltoje priešpilio teritorijoje buvo suformuota aikštė, kur XIX amžiaus viduryje pradėjo veikti Naujasis turgus. Po pusšimčio metų pastatai aplink ją, dvi gretimas prekybos aikštes sujungus į vieną, pradėti žymėti Naujojo turgaus gatvės numeriais. Dabartinio pastato Žvejų g. 20 adresas buvo Naujojo Turgaus g. 7.

„Tarp 1858 ir 1866 metų proprosenelis Johannas Constantine Broederlow, kuris buvo pirklys, paveldėjo šį pastatą. Taip pat ir gretimą. Vienas jo sūnų buvo jūrininkas, dirbęs Hamburgo kompanijoje, plaukiojo tarp Europos ir vandenynų salų laivais, gabenančiais kokoso riešutų branduolius. Galop jis apsistojo Fidžyje, ten ir gretimoje Samoa saloje įsigijo plantacijų“, – rašė viešbučio svečiai apie neįtikėtinus ryšius su dabarties Klaipėda.

Ryžių malūno (Žvejų g. 22) istorija ne mažiau įdomi. Istorikai nurodo, kad per 1678 metų gaisrą sudegė visi mediniai uosto sandėliai. Tik XVIII amžiaus pabaigoje Danės krantinėje buvo pastatytas vadinamasis trijų stogų sandėlis, šešių aukštų vokiško stiliaus fachverkinis statinys, kuriame buvo apdirbami iš Kinijos laivais atgabenti ryžiai. Tai buvo vienas įspūdingiausių Memelio statinių, puošusių uosto panoramą. Po Antrojo pasaulinio karo liko tik pirmojo aukšto mūriniai fragmentai. Atstatytas jis vėl tapo Klaipėdos senamiesčio simboliu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"