Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Seniūnai ir socialiniai darbuotojai mokomi savigynos

 
2016 11 23 6:00
Per 24 akademinių valandų kursus dėstoma ne tik teorija, bet ir išmėginami praktiniai savigynos būdai.
Per 24 akademinių valandų kursus dėstoma ne tik teorija, bet ir išmėginami praktiniai savigynos būdai. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Utenos rajono merijos organizuotus savigynos kursus lankantys seniūnai ir socialiniai darbuotojai pabrėžia gaunantys kasdieniame darbe itin reikalingų žinių, kurių neįgijo nei aukštosiose mokyklose, nei tarnaudami armijoje.

Utenos rajono savivaldybė – kol kas vienintelė Lietuvoje, ėmusi mokyti seniūnus, seniūnijų socialinius darbuotojus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus apsisaugoti nuo agresyvių žmonių. Per 24 akademinių valandų kursus dėstoma ne tik teorija, bet ir išmėginami praktiniai savigynos būdai.

Anot merijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Ingos Šakalienės, iki šiol tokie mokymai būdavo rengiami vien policijos ir saugos tarnybų darbuotojams.

„Esame pirma savivaldybė Lietuvoje, savo darbuotojus ėmusi mokyti, kaip valdyti konfliktines situacijas, o iškilus pavojui – gintis“, – „Lietuvos žinioms“ pažymėjo ji. I. Šakalienės teigimu, su žmonių agresija ir seniūnijų socialiniai darbuotojai, ir net patys seniūnai susiduria vis dažniau, tad tikėtina, kad apsisaugojimo būdų savo darbuotojus pradės mokyti ir kitos šalies savivaldybės.

Agresijos židiniai

I. Šakalienė pasakojo, kad socialiniai darbuotojai agresiją itin dažnai patiria susidūrę su neblaiviais asmenimis jų pačių namuose. „Pas tuos žmones tenka eiti, kai jiems paprašius pašalpų privalu surašyti buities tyrimo aktą. Socialiniai darbuotojai taip pat nuolat lanko vaikus auginančias rizikos šeimas“, – sakė vedėja.

Ji pabrėžė, jog sulaukęs specialistų vizito ne vienas neblaivus asmuo yra juos įvertinęs kaip priešus ir jausdamasis, kad gina savo teritoriją, puolęs užgaulioti ar net bandęs pakelti ranką. „Tokiais atvejais būtina savitvarda, konflikto valdymas, parodymas, kad agresoriaus nebijai. Būtent to ir mokome savigynos bei saugos kursuose“, – aiškino I. Šakalienė.

Merijos valdininkė tikino su žmonių agresija nesyk susidūrusi ir pati. „Neseniai į mano kabinetą atėjęs iš kalėjimo grįžęs asmuo ėmė kelti reikalavimus ir tvirtino, kad jam nieko nereiškia mane nužudyti – jis esą tai ir padarysiąs“, – prisiminė I. Šakalienė. Ji neslėpė, jog girdėti tai net ir būnant savivaldybės administracijos pastate buvo nejauku. „Tad ką kalbėti apie kolegas, kurie lankosi tokių žmonių namuose?“ – klausė ji.

I. Šakalienė teigė įrodžiusi Utenos rajono vadovams, kad seniūnijų socialiniams darbuotojams bei seniūnams būtina suteikti žinių, kaip gintis ne vien nuo agresyvių asmenų, bet ir nuo jų kiemuose sutinkamų palaidų šunų, kaip saugoti asmeninius daiktus, kaip tinkamai reaguoti esant kritinei situacijai. „Mokomės po pusdienį darbo savaitės pabaigoje – penktadieniais – ir tikimės savigynos kursus baigti iki Naujųjų metų“, – sakė skyriaus vedėja.

Savigynos uteniškius moko viešųjų pirkimų konkursą laimėję instruktoriai iš sostinės.

Ginasi nuo saviškių

Utenos rajono Vyžuonų seniūnijos seniūnas Audrius Remeikis „Lietuvos žinias“ tikino, kad jau per pirmąjį savigynos užsiėmimą įgijo žinių, kokių nėra gavęs net per porą tarnavimo sovietų kariuomenėje metų. „Ten mus mokė gintis nuo priešų. Čia esame mokomi apsiginti nuo savų žmonių, kuriems skubame padėti“, – sakė jis.

A. Remeikis teigė nesyk patyręs seniūnijos gyventojų agresijos išpuolius, buvęs išplūstas, iškeiktas. „Rankos prieš mane dar niekas nepakėlė, bet būti iškoneveiktam nėra malonu, reikia gebėti nuslopinti kylančias neigiamas emocijas, o tai nėra lengva“, – kalbėjo jis. A. Remeikis pasidžiaugė per pirmąjį savigynos užsiėmimą gautomis žiniomis, kaip reaguoti užgauliojamam ir kaip stengtis išvengti konfliktų. „Man labai patiko ir parodytas savigynos metodas, kurį galėsiu pritaikyti esant reikalui“, – pridūrė jis.

Užpalių seniūnas Eugenijus Keraminas pasakojo, kad girtų, todėl agresyvių seniūnijos gyventojų užgauliojimai jo darbe yra tapę kone kasdienybe. „Vėliau tie žmonės ateina atsiprašyti, bet kai grįžta prie taurelės, vėl tampa agresyvūs“, – sakė seniūnas. Jis pabrėžė, jog kursai, kuriuose mokoma bendrauti su tokiais žmonėmis, teikia žinių, kurių galbūt neteks panaudoti, bet kurių turėdamas jautiesi tvirčiau.

Reikalingos žinios

Utenos rajono Saldutiškio seniūnijos socialinė darbuotoja Aušra Draukšienė įsitikinusi, kad savigynos kursų reikėjo jau seniai.

„Socialinėje srityje dirbu nebe pirmus metus, tad pats gyvenimas yra daug išmokęs, kaip spręsti konfliktus ar pasistengti į juos neįsivelti. Tačiau jauniems, mažai patirties turintiems žmonėms savigynos kursai itin reikalingi“, – sakė socialinė darbuotoja. Ji pasakojo, kad konfliktų valdymo buvo mokoma aukštojoje mokykloje, kai studijavo socialines disciplinas, tačiau tai buvusi vien teorija. „O per kursus mums ne tik aiškina, kaip gintis arba kur atsistoti, kad būtume sunkiau pasiekiami, bet ir rodo savigynos būdus. Man tai ir įdomu, ir reikalinga“, – pabrėžė A. Draukšienė.

Utenos seniūnijos socialinė darbuotoja Rima Petrošienė teigė, jog per savo darbo praktiką yra patyrusi net fizinę agresiją, nuo kurios sukosi kaip išmanė. „Esu pastebėjusi, kad senstant mūsų žmonėms jų agresija, kaip ir visos turimos ydos, vis labiau ryškėja ir suvaldyti ją darosi tik sunkiau. Tad tikrai džiaugiuosi mokoma savigynos ir pabrėžiu, kad šios žinios mums, dirbantiems su rizikos žmonėmis, išties reikalingos“, – kalbėjo ji.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"