Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Seniūnai verčiami būti baudėjais

 
2017 02 09 11:30
Be kita ko, seniūnai turės bausti ir viešose vietose pasirodančius neblaivius asmenis.
Be kita ko, seniūnai turės bausti ir viešose vietose pasirodančius neblaivius asmenis. wikimedia.org nuotrauka

Nuo šių metų pradžios įsigaliojęs Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) bausti pažeidėjus įpareigojo ir seniūnus. Anksčiau jie turėjo teisę bausti gyventojus už tai, kad šių šuo laksto palaidas ar jautis ištrypė kaimyno lauką, o dabar seniūnams teks rašyti protokolus ir girtuokliams, triukšmadariams, Kelių eismo, prekybos, žvejybos ir kitų taisyklių pažeidėjams.

Iki 2017-ųjų sausio 1 dienos galiojusį dar sovietmečiu priimtą ir daug kartų tobulintą Administracinių teisės pažeidimų kodeksą pakeitęs ANK seniūnijų vadovus verčia griebtis už galvos. Būtent taip seniūnai reaguoja į naujojo kodekso nuostatas, įpareigojančias juos surašyti protokolus už daugelį administracinių nusižengimų ir bausti pažeidėjus.

„Įdėmiai išstudijavęs šį kodeksą išsiaiškinau, kad žmonės dabar gali būti baudžiami už 88 administracinius nusižengimus. Mums, seniūnams, suteikta galia bausti už 44 iš jų“, – „Lietuvos žinioms“ pabrėžė Anykščių seniūnas Eugenijus Pajarskas.

Audringa reakcija

E. Pajarskas tikino, kad žinia apie ANK suteiktus įgaliojimus jį pasiekė vos prieš kelias dienas. „Ir aš, ir kiti seniūnai į tai sureagavome audringai. Pagal ankstesnį kodeksą galėjome bausti žmones už netinkamoje vietoje išmestas šiukšles ar palaidus šunis, o dabar turėsime pakeisti ir Kelių policiją, ir gamtos apsaugos inspektorius, ir net Mokesčių inspekciją“, – piktinosi E. Pajarskas.

Jis prisipažino esantis itin nustebintas ANK nuostatos, pagal kurią seniūnai turi bausti prekybininkus už netinkamą kasos aparatų eksploatavimą. „Juk tai Mokesčių inspekcijos reikalai. Apie juos nieko neišmanau, o nubaudęs prekybininką rizikuoju netrukus atsidurti teisme“, – pabrėžė seniūnas.

E. Pajarską apstulbino ir suteiktos galios bausti už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. „Tokiu atveju arba man pačiam reikėtų baigti teisės studijas, arba seniūnijoje įdarbinti juristą. Drauge su juo ir turėtume surašinėti protokolus“, – dėstė E. Pajarskas.

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas, Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas, nors ir turi teisės magistro išsilavinimą, irgi nesidžiaugia suteiktomis galiomis rašyti protokolus už administracinius nusižengimus. „Trakų savivaldybėje šiuo metu kuriamas Viešosios tvarkos skyrius. Viliuosi, kad protokolus rašys jo specialistai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė seniūnas.

K. Vilkauskas prisiminė, jog ne sykį turėjo minti teismų slenksčius dėl išduotų leidimų kirsti medžius ir kitų, atrodytų, ne tokių sudėtingų dalykų kaip baudų skyrimas. Jis svarstė, kad seniūnams tekusi teisė bausti ne palengvins, o gerokai apsunkins tiesioginį darbą.

Dirbs ir policininkais

Radviliškio rajono Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis įsitikinęs, jog seniūnai priversti tapti baudėjais todėl, kad dėl valstybės politikos seniūnijose nebeliko šį darbą dirbusių apylinkių įgaliotinių. „Man dar suprantamas reikalavimas bausti už savavališkus kasinėjimus bendrojo naudojimo teritorijoje ar atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus, bet bausti už prekybos, žvejybos ar Kelių eismo taisyklių pažeidimus?.. Jau dovanokit!“ – stebėjosi jis. Anot seniūno, tam reikia ypatingų teisinių žinių.

R. Kalvaitis ironizavo, kad dar gerai, jog įstatymas, verčiantis žmones bausti už girtuokliavimą, neįpareigoja seniūnų tirti nužudymų. Jis pabrėžė ir taip atliekantis gerokai daugiau funkcijų, nei privalu pagal pareigybę. „Kaimuose nebelikus mokyklų, medicinos punktų, ėmus uždarinėti paštus, atleidus apylinkių inspektorius nebėra specialistų, tad žmonės, susidūrę su menkiausia problema, prašyti patarimų, spręsti ginčų eina pas seniūnus, o mes, seniūnijų vadovai, norom nenorom tampame visų galų meistrais“, – aiškino R. Kalvaitis.

Pakruojo rajono Pašvitinio seniūnė Rima Krištopaitienė taip pat nusiteikusi pesimistiškai. „Per visą laiką, kiek dirbu seniūne, esu tik kartą skyrusi baudą už pasėlių išvažinėjimą, o tą faktą prisimenu tikrai nemaloniai. Neturiu teisinių žinių, tad surašyti protokolą, pritaikyti pažeidėjui įstatymo normą man buvo nelengva“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino ji.

Seniūnijos vadovė teigė, jog bausti gyventojus gal ir būtų už ką, tačiau kaimo žmonės verčiasi sunkiai, tad baudos juos dar labiau žlugdytų. „Laikausi principo, kad su seniūnijos gyventojais reikia kalbėtis, juos mokyti, šviesti, o ne bausti. Jei būsiu priversta rašyti protokolus, darysiu tai skaudama širdimi“, – prisipažino R. Krištopaitienė.

Seimas priėmė ANK 2015-aisiais, jis turėjo pradėti veikti 2016 metų balandį. Tačiau kodekso įsigaliojimas buvo nukeltas nespėjus pasirengti jo įgyvendinimui.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"