Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Seniūnaičių triūsas – už ačiū

 
2017 04 10 11:56
Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis teigė, kad 100 eurų skiriama, kad seniūnaičiai patirtų kuo mažiau išlaidų ir būtų motyvuoti dirbti šį darbą. Pasaulio anykštėnų bendrijos nuotrauka

„Lietuvos žinioms“ pavyko aptikti vos keturias savivaldybes, kurios minimaliai atlygina seniūnaičių patiriamas išlaidas. Šis atlygis – nuo 6,7 euro per mėnesį iki 100 eurų per metus.

Dešiniosiomis seniūnų rankomis, kaimų, miestelių ar miestų mikrorajonų gyvenimo varikliais, tarpininkais tarp žmonių ir valdžios vadinami seniūnaičiai mūsų šalyje triūsia vien todėl, kad turėtų kur pasireiškti. Už tai, kad išklauso žmonių reikmes ir persako vietos valdžiai, kad padeda žmonėms prieiti iki valdžios, kad „dirba“ valdžios prievaizdais ir reikalauja, kad ši tarnautų žmonėms, seniūnaičiai finansinio atlygio negauna. „Džiaugiamės, jei atsiranda kas pasako ačiū“, – sakė Marijampolės rajono savivaldybės Tautkaičių seniūnaitijos seniūnaitė Ona Miliauskienė. Moteris teigė finansinio atlygio už darbą visų labui nė nesitikinti, tačiau pabrėžė, jog būtų teisinga, kad ir seniūnaičiams, kaip parlamentarams ar vietos savivaldos tarybų nariams, būtų atlyginamos vadinamosios kanceliarinės išlaidos.

Lėšos seniūnaičių motyvacijai

Šiam rašiniui apie atlygį seniūnaičiams „Lietuvos žinias“ įkvėpė Anykščių rajono savivaldybės žinia apie tai, kad šio rajono tarybos nariai 57 žmonių išrinktiems ir jų labui dirbantiems seniūnaičiams nusprendė per metus skirti po 100 eurų. Pinigai bus išmokami pateikus sudeginto kuro čekius bei telefoninių pokalbių sąskaitas kai pinigai šioms reikmėms išleisti dirbant bendruomenės labui. Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis teigė, jog pinigai skiriami, kad seniūnaičiai patirtų kuo mažiau išlaidų ir būtų motyvuoti dirbti šį darbą. Pasak jo, Anykščių rajone seniūnaičiai be visų kitų jiems tenkančių įpareigojimų, prižiūri ir dirbančiuosius viešuosius darbus. „Šis seniūnaičių darbas vertas daug didesnio atlygio, bet Anykščių rajono savivaldybė kol kas tegali jiems skirti po 100 eurų metams“, – sakė meras. Jis teigė negirdėjęs, kad dar kuri Lietuvos savivaldybė atlygintų seniūnaičių patiriamus nuostolius.

Apie savivaldybes, kuriose kompensuojamos seniūnaičių išlaidos dirbant visų labui, duomenų neturi ir Lietuvos savivaldybių asociacija. Tai „Lietuvos žinioms“ patvirtino šios asociacijos darbuotoja Indrė Vilūnienė. O po ilgų paieškų pavyko išsiaiškinti, kad vienokias ar kitokias išmokas seniūnaičiams skiria Pasvalio, Utenos ir Varėnos rajonų savivaldybės. Varėnos rajone, pasak šio rajono savivaldybės vyriausiosios buhalterės Česės Ulbinaitės, išmokos seniūnaičiams mokamos nuo 2011-ųjų. Šiuo metu Varėnos rajone triūsiantys seniūnaičiai kas ketvirtį – t.y. keturis kartus po metus gauna po 26 eurus. Pinigai išmokami pateikus kuro čekius bei pokalbių telefonu sąskaitas. Utenos rajono savivaldybė, pasak Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiosios specialistės Monikos Makaveckienės, seniūnaičiams išskirtinai pokalbiams telefonu kas mėnesį skiria po 6,7 euro.

Nuskriausta lieka šeima

Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas patikino, jog šio rajono seniūnaičiai, pateikę dokumentus apie turėtas išlaidas triūsiant žmonių labui, išmokas gauna nuo 2014-ųjų, per metus skiriama 86,88 euro.

Biržų rajono mero pavaduotoja Irutė Varzienė teigė, jog prieš šiuos Seimo rinkimus opozicijoje esanti partija primygtinai reikalavo, kad seniūnaičiams būtų skiriamos išmokos, tačiau tąsyk į šį klausimą buvo pažvelgta kaip į pernelyg politizuotą. „Šiuo metu vėl rengiamės nagrinėti apmokėjimo seniūnaičiams klausimą, tikiuosi, kad bus priimtas teigiamas sprendimas“, – teigė vicemerė.

Rokiškio rajono savivaldybės tarybos narys, o drauge ir Rokiškio miesto I-osios (Velykalnio) seniūnaitijos seniūnaitis Stasys Mekšėnas teigė, jog Rokiškio rajono savivaldybė niekuomet nėra mokėjusi seniūnaičiams jokio atlygio, o drauge pridūrė, kad tokio atlygio imti jis ir nesutiktų. „Man patinka savanoriauti, o savanoriškai dirbant patiriamos geros emocijos ir yra atlygis“, – sakė seniūnaitis. Tačiau jis pabrėžė, jog ne pats seniūnaičių darbas, o jų patiriamos vadinamos kanceliarinės išlaidos (už degalus, telefoninius pokalbius) privalėtų būti atlyginamos. „Tokių išlaidų turiu begalę, tad išeina, kad dirbdamas visų labui skriaudžiu savo šeimą“, – sakė S. Mekšėnas.

Jaučiasi rakštimi

Kiek anksčiau rašinyje minėta Marijampolės savivaldybės Tautkaičių seniūnaitijos seniūnaitė Ona Miliauskienė teigė, jog ir buvusi šios vietovės bendruomenės pirmininke, ir dabar, dirbdama seniūnaite, kaip ir kiti Marijampolės savivaldybės seniūnaičiai, jokio atlygio negauna. „Tiesiog laimė, kad gyvenu viena. Neabejoju: jei turėčiau vyrą, jis, ir už tai, kad dirbdama žmonių labui nebegrįžtu namo, ir kad už tą darbą neturiu jokių pajamų, vien išlaidas, seniai būtų pasiūlęs arba man išeiti iš namų, arba pats iš tokių namų būtų išėjęs“, – visai nejuokais sakė seniūnaitė.

Plungės miesto Laisvės seniūnaitijos seniūnaitė Adelė Gedmontienė teigė, jog nė vienas Žemaitijos seniūnaitis net simbolinio atlygio už savo darbą negauna. „Aš pati, žmonių išrinkta seniūnaite, neabejotinai esu rakštis valdžiai, tad gali būti, kol seniūnaite būsiu aš, ir kiti Plungės rajono seniūnaičiai jokio atlygio už savo darbą negaus“, – teigė moteris, prisipažinusi, jog apie savosios valdžios, anot jos, blogus darbus, nuolat primenanti ne tik patiems išrinktiesiems, bet pranešusi ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. „Tegu žino su kuo turi reikalų“, – sakė A. Gedmontienė.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"