TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Seniūnų galvos skausmas - charakteristikos

2014 02 08 6:00
Birutės Kronienės nuotrauka

Įpareigojimas raštu charakterizuoti į antrojo laipsnio valstybines pensijas pretenduojančių daugiavaikių motinų atžalas seniūnus varo į kampą ir net gali atvesti į teisiamųjų suolą.

Nuo šių metrų pradžios moterys, dorais žmonėmis išauginusios penkis ar šešis vaikus, gali pretenduoti į 400 litų valstybinę pensiją. Iki šiol ji būdavo skiriama motinoms, išauginusioms ne mažiau kaip septynis vaikus.

Kaip LŽ jau rašė, kad motina gautų tokią pensiją, ji turi surinkti visų savo vaikų charakteristikas. Turinčius darbą žmones įpareigoti charakterizuoti darbdaviai, o bedarbiams charakteristikas rašo seniūnai. Jau aiškėja, kad jiems tai - sunkiai išsprendžiamas rebusas, galintis grėsti teismo procesais.

Gaili motinų

“Kai įnikau į charakteristikų rašymą, labai vaizdžiai įsitikinau posakio „Du sūnūs protingi, o trečias – Jonas“ teisingumu“, - LŽ prisipažino Panevėžio rajono Paįstrio seniūnijos seniūnas Virginijus Šležas. Jis teigė ne sykį susidūręs su atvejais, kai daugiavaikėse šeimose vienas vaikas išaugo abejotinos doros. „Nenoriu vardyti konkrečių atvejų, bet seniūnijoje tikrai yra tokių, kurie gyvena iš motinos pensijos, nepajėgia dirbti, užtat su malonumu kilnoja taurelę“, - sakė V.Šležas. Seniūnas apgailestavo, kad būtent tokie asmenys, ir taip visą gyvenimą būdami didžiausiu savo motinų skauduliu, dabar iš jų gali atimti galimybę gauti valstybinę pensiją.

„Neseniai prašyti charakteristikos buvo atėjęs brandus vyras mėlyna nosimi, jo iki šiol nepažinojau. Prisipažino, kad per 30 metų yra dirbęs viso labo poroje įstaigų, kiekvienoje - po dvi savaites“, - pasakojo seniūnas. Kadangi neteko girdėti, kad tas vyras būtų buvęs teistas, nėra policijos protokolų apie kokius nors jo nusižengimus, V.Šležas stengėsi jį charakterizuoti kuo neutraliau, parašė, jog neigiamai jį galinčių apibūdinti duomenų nesama. „Taip rašau gailėdamas senučių motinų, kurioms 400 litų tikrai būtų nemenka parama gyvenimo saulėlydyje“, - tvirtino seniūnas.

Pasisamdė advokatą

Radviliškio rajono Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis tikino, kad emocijas, kurias galbūt išlietų charakterizuodamas ne vieną daugiavaikės motinos atžalą, jis stengiasi užgniaužti ir taip pat pateikia kuo neutralesnį apibūdinimą. „Turiu labai skausmingos patirties, kai sykį vieną žmogų apibūdinau kaip išgeriantį. Paskui teisme jo advokato buvau kalamas prie sienos, manęs buvo prašoma medicininių, teisinių ir kitokių įrodymų, kad šis žmogus turi polinkį į alkoholį“, - pasakojo R.Kalvaitis. Todėl dabar jis paprastai apsiriboja įrašu, kad oficialių žinių apie asmens teistumą ar nederamą elgesį seniūnija neturi.

Kita vertus, R.Kalvaitis neslėpė, kad būtų sunku nusakyti bedarbių, ateinančių prašyti charakteristikų, dorą. „Drįsčiau tvirtinti, kad dabar kaime sunkiai rastume žmogų, kuris negertų alaus. Bet jeigu tas žmogus nėra visiškai degradavęs, bendrame kontekste jį dar galima įvardyti kaip teigiamą, socialiai orientuotą asmenybę“, - kalbėjo seniūnas. Jis pridūrė, kad ir ne visos Baisogalos seniūnijos mamos, kurios pretenduoja į valstybinę pensiją, pasižymi ypatinga dora.

Nepamatuojami kriterijai

Panevėžio rajono Ramygalos seniūnijos seniūnas Valdas Chirvas prisipažino daug svarstęs, taręsis ir aiškinęsis, kas apibūdina žmogaus dorą. „Man buvo patarta remtis dviem kriterijais: vienas – teistumas, kitas – alkoholinių gėrimų vartojimas su visomis to pasekmėmis“, - sakė jis. V.Chirvas kiekvienąsyk priverstas svarstyti, kokį alkoholio vartojimą būtų galima įvardyti kaip piktnaudžiavimą. Todėl apie tai charakteristikose jis apskritai neužsimena. „Paprastai rašau, kad žmogus neturi nuolatinio darbo, gyvena iš atsitiktinio uždarbio, - pasakojo seniūnas. - Turime šeimą, kurioje keturi vaikai baigė aukštuosius mokslus, turi darbą, o štai penktasis – kaimo girtuoklis, didžiausias mamos galvos skausmas.“ Tačiau tą vargšelį, anot V.Chirvo, už minkštą širdį kaip dorą žmogų apibūdina visas kaimas. „Ir jį aprašiau kaip neturintį nuolatinio darbo“, - prisipažino seniūnas. Kadangi pažįsta varganą kaimo gyvenimą, jis supranta, kaip svarbu daug vaikų išauginusioms moterims senatvėje gauti papildomus 400 litų, ir stengiasi, kad jų vaikų charakteristikos skambėtų kuo gražiau.

Biržų rajono Širvėnos seniūnijos seniūnė Neringa Šijanienė stengiasi rašyti kuo objektyvesnes charakteristikas. „Jeigu žinau, kad žmogus piktnaudžiauja alkoholiu, taip ir rašau. Jei žinau, kad jis yra išsituokęs, neaugina vaikų, nesirūpina jais, parašau ir tai“, - sakė ji. Šilalės rajono Kvėdarnos seniūnas Aivaras Dobilas tikino, jog charakterizuodamas daugiavaikių motinų vaikus apsiriboja abstrakčiais teiginiais. „Dora – ginčytinas dalykas. Pavyzdžiui, vienam žmogui jo kaimynas gali atrodyti pats geriausias ir doriausias žmogus, o kitam kaimynui tas pats žmogus gali būti niekšas“, - sakė seniūnas. Dorą jis palygino su tikėjimu ir teigė, kad šie dalykai – nepamatuojami.

Seniūnų surašytos charakteristikos bus svarstomos kiekvienoje merijoje, o vėliau kartu su rekomendacijomis siunčiamos Valstybinių pensijų skyrimo komisijai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"