TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Senoviniai akmenys gali nepatikti ES

2013 01 17 8:28
Kauno merijos prašoma įrodymų, kad senoviniai akmenys - ilgaamžiai. /Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

Kauno miesto savivaldybei gali tekti spręsti - prarasti milijoną litų Europos Sąjungos (ES) paramos arba pamiršti idėją Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventorių iškloti senoviniais akmenimis, kuriais anksčiau buvo grįstos gatvės.

Finansinio palaikymo daugybę metų atidėliotam projektui iš ES struktūrinių fondų besitikinti gauti Kauno valdžia išgirdo nemalonią žinią - jei ES atstovai suabejos grindiniui norimų panaudoti akmenų ilgaamžiškumu, o ekspertų dokumentu nebus įrodytas jų tvirtumas, šios minties teks atsisakyti. Idėja gali būti neįgyvendinta ir dėl kitos ne mažiau kuriozinės priežasties - pagal ES reikalavimus vykdant projektus negali būti pritaikomi naudoti daiktai, nes tokiu atveju jiems finansinė parama negali būti skiriama. Prie jau naudotų daiktų esą gali būti priskirti ir senoviniai akmenys.

Kauno paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčia yra bene moderniausia šio miesto šventovė. Jos ir eksterjeras, ir interjeras - minimalistiniai. Jau aštuonerius metus ieškoma ir vis nerandama lėšų bažnyčios prieigoms sutvarkyti. Architekto Eugenijaus Miliūno komanda buvo apskaičiavusi, kad šventoriui šiuolaikinėmis granitinėmis plokštėmis iškloti reikėtų apie 7 mln. litų.

Kauno meras Andrius Kupčinskas pasiūlė bažnyčios prieigas sutvarkyti pigiau - šventorių išgrįsti senoviniais akmenimis, rastais po A.Juozapavičiaus prospekto ir Parodos gatvės danga. Abi transporto arterijos baigtos remontuoti praėjusių metų pabaigoje, o senoviniai akmenys po asfaltu ir storoku žemės sluoksniu rasti anksčiau, įpusėjus darbams. Nesitikėta, kad akmenų bus tiek daug - A.Juozapavičiaus prospekte ir Parodos gatvėje atkasta 18 tūkst. kvadratinių metrų senovinių riedulių, o prie Kristaus Prisikėlimo bažnyčios tereikia išgrįsti 3 tūkst. kvadratinių metrų plotą.

"Peržiūrėjus bažnyčios prieigų sutvarkymo projektą tapo akivaizdu, kad jį gerokai atpigintume panaudoję rastus akmenis, o ne granitą ar kitokias medžiagas", - LŽ sakė A.Kupčinskas. Dėl tokių planuojamų pakeitimų projektas tapo kone perpus pigesnis. Kauno miesto savivaldybė įgyvendindama Prisikėlimo bažnyčios aplinkos sutvarkymo projektą pagal priemonę "Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms" paprašė ES struktūrinių fondų finansinės paramos. Tačiau prieš pusantro mėnesio gautas ES atstovaujančių ekspertų prašymas pagrįsti, ar senoviniai akmenys tikrai bus ilgaamžiškesni už šiuolaikines medžiagas.

"Keista, kad teks įrodinėti akmenų ilgaamžiškumą", - stebėjosi meras. Vis dėlto Kauno miesto savivaldybė kelis akmenis jau išsiuntė į Vilniaus Gedimino technikos universiteto laboratoriją, kur per mėnesį bus išaiškintas ir dokumentu patvirtintas jų tvirtumas. Architektas E.Miliūnas LŽ pareiškė savo nuomonę, kad greta itin modernios bažnyčios nereikėtų kloti taip pat modernaus grindinio. "Tai, kas dabar sugalvota, yra viena geriausių idėjų. Santykis tarp šiuolaikiškų ir senųjų elementų sukurtų didesnį įspūdį", - įsitikinęs E.Miliūnas. Anot jo, senoviniai akmenys yra ne tik patikimesni, bet ir natūraliai laiko nugludinti, tad jų nebereikės apdoroti.

VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), gruodžio pradžioje gavusi Kauno miesto savivaldybės raštą su prašymu paaiškinti, ar įgyvendinant Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios aplinkos sutvarkymo projektą bus galima naudoti rekonstruotos Kauno A.Juozapavičiaus gatvės akmenis, raštu kreipėsi į Finansų ministeriją (FM) dėl išlaidų tinkamumo išaiškinimo. "Šiuo metu laukiama Finansų ministerijos atsakymo", - LŽ sakė LVPA vyresnysis informavimo specialistas Deividas Petrulevičius.

Kol rašinys buvo rengiamas spaudai, ministerija savo poziciją pateikė raštu. Pasak FM valdininkų, situaciją turėtų analizuoti kitos - Ūkio ministerijos - klerkai.

Rekomendacinio pobūdžio dokumente rašoma, kad ES nefinansuoja tik naudotų daiktų įsigijimo. Tačiau esą jei projekte nebus prašoma iš ES struktūrinių fondų lėšų sumokėti už turimus akmenis, juos grindiniui greičiausiai bus galima naudoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"