TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Senų medžių naikinimas piktina klaipėdiečius

2014 12 05 6:00
Minint 300-ąsias K. Donelaičio gimimo metines jo vardu pavadintoje gatvėje Klaipėdoje bus išpjauta per 100 senų medžių. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Uostamiestyje vis karštėja diskusijos dėl masinio senų medžių pjovimo senamiestyje ir kitose vietose, grasinama net piketus rengti. Šią savaitę pradėti šalinti visi medžiai Kristijono Donelaičio gatvėje. Ruošiamasi juos pakeisti olandiškais klevais.

Klaipėdiečius ir kai kuriuos miesto tarybos narius piktina neva beatodairiškas žaliojo rūbo naikinimas. Taip pat jie įžvelgia nepagrįstą išlaidavimą, mat už vieną naują medį negailima beveik 1 tūkst. litų. Esą, užuot gabenus brangius medelius iš užsienio, derėtų parinkti vietinių, užaugintų mūsų medelynuose.

Medelis už tūkstantį

K. Donelaičio gatvėje visi medžiai bus išpjauti būtent minint didžiojo klasiko 300-ąsias gimimo metines. Greta Skulptūrų parko besidriekiančioje gatvėje ketinama išpjauti 105 senus medžius, nepaliekant net sveikų. Esą šie atrodytų negražiai.

„Kas bus, jei vienur paliksime kas penktą, kitur - kas dešimtą seną medį?“ - svarstė Klaipėdos merijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė.

Vietoj senutėlių liepų, kaštonų, uosių bus pasodinta 90 paprastųjų klevų, kurie bus koloninės formos. Teigiama, kad jie neužgoš gatvių, pastatų.

Medžių iškirtimas ir naujų sodinimas kainuos apie 50 tūkst. litų. Vienas naujas medelis atsieis 925 litus. Iš viso jie kainuos daugiau kaip 83 tūkst. litų.

Naujųjų medžių skersmuo - nuo 8 iki 10 centimetrų, aukštis - 6 metrai. Klevai yra apie 15 metų, jie jau buvo persodinti tris kartus. Medžius numatoma pasodinti iki Kalėdų.

Klaipėdos valdžia jau išpjovė senus medžius ir pakeitė juos importiniais Tiltų, Turgaus, Juliaus Janonio, Minijos, Liepų gatvėse. Analogiški darbai numatomi Stasio Šimkaus gatvėje.

Valdininkai masinį senų medžių pjovimą motyvuoja esą gautais gyventojų skundais, kad medžiai per audras virsta ir užstoja saulės šviesą.

Didės oro užterštumas?

Visuomenininkai jau buvo surengę keletą piketų ir medžių pjovimą vadina „genocidu“. Jei bus pradėta šalinti medžius K. Donelaičio gatvėje, grasinama naujais piketais prie savivaldybės administracijos pastato.

"Ką reiškia toks barbariškas medžių naikinimas? Jie sako norintys, kad mieste būtų šviesiau ir gražiau. Tačiau kam medis sodinamas? Ar dėl grožio, ar dėl šviesos? Pirmiausia yra tiesioginė medžio funkcija. Net penktokas žino, kad medis valo orą, išskiria deguonį. O ką jie daro? Viską naikina. Ar merijos specialistai atsiklausė žmonių, ar jie nori, kad taip būtų daroma? Jie visus miesto medžius nori taip sunaikinti. Tai baisus skandalas", - teigė aktyvi uostamiesčio visuomenininkė Zita Daugintytė.

Prieš senų medžių kirtimą pasisako ir kai kurie miesto tarybos nariai. Anot Zitos Šličytės, nauji, žemi medžiai nei pavėsio suteikia, nei valo orą, nei paukščiai juose čiulba.

„Pirkau ąžuoliuko sodinuką, jis man kainavo 25 litus. O čia vienas medis už 1000 litų? Švaistūnų politika. Prisodino tų „imigrantų“ Tiltų gatvėje - nei gražiau, nei maloniau. Plika gatvė. Kitas dalykas - kam vežti medžius iš Olandijos, jei yra lietuviškų? Ar mūsų medelynuose nėra sodinukų?“ - LŽ komentavo ji.

Miesto tarybos narė Ilma Šiaškienė kaip pavyzdį pateikė Palangą, kurioje atvežtinių medžių sodinimas esą nepasiteisino.

„Kokia graži buvo Jono Basanavičiaus gatvė. Iškirto, pasodino iš užsienio atvežtus kaštonus, o šie, užpuolus kenkėjams, ėmė džiūti. Juk olandiškas ar vokiškas medis nėra prisitaikęs augti mūsų sąlygomis. Man labai nepatinka tas masinis medžių pjovimas Klaipėdoje“, - LŽ sakė ji.

Lietuviški netinka

Medžių pjovimą ir naujų sodinimą vykdančios bendrovės „Klaipėdos želdiniai“ vadovas Algimantas Valašinas LŽ aiškino, kad K. Donelaičio gatvėje atsirasiantys nauji klevai bus atsparūs lietuviškam klimatui.

„Jie ir Sibire galėtų augti, tokia veislė yra parinkta. Kainą sudaro ne tik sodinukas, bet ir jo transportavimo išlaidos. Mūsų miškų medžiai urbanizuotose teritorijose netinka, nes jie - per dideli, per plačiomis lajomis“, - tvirtino jis. Esą mieste medis turi būti kaip stulpas: tiesus, siauromis lajomis.

Vilniuje įsikūrusios VšĮ Lietuvos arboristikos centro direktorius Sigitas Algis Davenis LŽ teigė, kad net ir norint paremti vietinius sodinukų augintojus to padaryti esą neįmanoma, jei medžių reikia miestui.

„Urbanizuotai teritorijai reikia ypatingų, 10-15 metų medžių. Mūsų medelynai tokių tiesiog dar neturi. Užsienio veislynuose specialiai yra kryžminamos rūšys, išvedami tokių porūšių medžiai, kurie tinka augti miestuose. Todėl ir perkama iš užsienio. Kainos būna įvairios. Yra medžių sodinukų ir už 10 tūkst. ar 30 tūkst. eurų. Kainos didelės, nes medelį reikia auginti, jį nuolat persodinti, tam reikia didelės teritorijos, visi sodinukai turi būti vienodo dydžio, amžiaus“, - pasakojo jis.

Esą jei gamtoje lietuviško medžio amžius yra 200 metų, tas pats medis mieste, jam nepalankioje aplinkoje, išgyvena tik 40-60 metų.

„Todėl dabar ir vyksta masinis medžių šalinimas miestuose, sovietmečiu pasodinti medžiai jau paseno. Taip pat taisomos mūsų tėvų klaidos, kai buvo pasodinti nepritaikyti mieste augti medžiai. O lietuviški medelynai galės pasiūlyti tinkamų sodinukų miestų gatvėms tik kokiais 2020 metais“, - teigė S. A. Davenis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"