TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Senų pabėgių deginimas – pavojus aplinkai

2014 10 28 6:00
Tiesiant naująjį „Rail Balticos“ geležinkelį dalis senųjų medinių pabėgių pateko į Kazlų Rūdos gyventojų rankas. LŽ archyvo nuotrauka

Aplinkosaugininkai nuogąstauja, kad rekonstruojamoje „Rail Balticos“ trasoje nuardyti seni mediniai geležinkelio pabėgiai, kurie yra mirkyti itin pavojingame kreozote, gali atsidurti Kazlų Rūdos gyventojų krosnyse ir degdami užteršti aplinką. Šių pabėgių jau prisipirkę žmonės tikina juos įsigiję statyboms.

Ne vieno Kazlų Rūdos gyventojo individualaus namo kieme jau pūpso senų geležinkelio pabėgių rietuvės. „Jų mačiau ne pas vieną kaimyną. Klausiau, ką jie darys su tais pabėgiais. Vienas aiškino pamatus pavėsinei padarysiąs, kitas - malkinei statyti panaudosiąs. Tačiau aš tuo netikiu. Žiemą pabėgius sukūrens ir nuodys visus, gyvenančius aplinkui“, - LŽ sakė Kazlų Rūdoje gyvenantis, ne vieną dešimtmetį geležinkelių įmonėse dirbęs Stasys R.

Jo teigimu, senų pabėgių rietuves galima pamatyti ne tik netoli geležinkelio esančių individualių namų kiemuose, bet ir kiek atokiau - net miesto pakraščiuose. Mat nemažai daliai Kazlų Rūdos gyventojų pabėgiai yra kur kas geresnis ir ekonomiškesnis kuras nei malkos. Vienas toks pabėgis kainuoja apie 1,2 lito, o dega kur kas ilgiau ir išskiria gerokai daugiau šilumos nei malkos.

Nelabai ką gali

Kazlų Rūdos aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Algimantas Paplauskas LŽ patvirtino ir pats matantis, kaip miesto ir aplinkinių gyvenviečių kiemuose yra kaupiami seni mediniai geležinkelio pabėgiai. „Pagal tvarkingas pirkimo sutartis, kurias mums teko matyti, gyventojai senus medinius pabėgius gali naudoti tik pagal tiesioginę paskirtį. Tačiau man kyla abejonių, ar jie tikrai taip elgsis“, - sakė jis.

A. Paplauskas abejojo ir gyventojų aiškinimais, kad pabėgius jie naudos pavėsinėms ar malkinėms statyti. Seni, impregnuoti ir tepalais apvarvėję pabėgiai skleidžia nemalonų kvapą, tad vargu ar kas nors pakęstų tokią smarvę pavėsinėje arba malkinėje.

Aplinkosaugininkai pripažįsta kol kas negalintys nieko padaryti, o ir atvejų, kad kas nors namų krosnyse degintų pabėgius, dar neužfiksuota. Be to, nustatyti tokį faktą būtų sudėtinga. „Yra vienas būdas užklupti pažeidėjus - ateiti jiems darant pažeidimą. Tačiau ne kiekvienas gyventojas įsileis į namus tikrintojus, o jeigu ir įsileis, ilgai aiškins, kad pabėgių nedegina. Kai prileis prie krosnies, ten jau bus matyti tik degančios medžio kaladėlės. Vargu ar bus galima įrodyti, kad jos - pabėgių likučiai“, - kalbėjo agentūros vedėjas.

Tiksinti „bomba“

Kreozotas, kuriame buvo mirkomi geležinkelio pabėgiai, yra riebus, stipraus kvapo skystis, dažniausiai gaunamas iš akmens anglių deguto. Šiuo skysčiu, kuriame gausu stiprių kancerogenų - fenolinių junginių, policiklinių aromatinių angliavandenilių, pabėgiai būdavo impregnuojami ne vieną dešimtmetį iki beveik šio amžiaus pradžios. Dabar kreozotą yra pakeitusi kita, mažiau pavojingų junginių turinti medžiaga - skalūnų alyva.

Anot mokslininkų, kreozote išmirkytas pabėgis degdamas ne tik skleidžia nemalonų kvapą aplinkui, bet ir galbūt įvairių toksinių medžiagų. Kasmet tokių potencialiai pavojingų pabėgių Lietuvoje sukaupiama apie 30 tūkstančių. Tai sudaro apie 2 tūkst. tonų. Rekonstruojant trasą „Rail Baltica“ senų pabėgių galėjo rastis keliskart daugiau.

Pagal europinę direktyvą tokios atliekos negali būti tiesiogiai naudojamos kurui, kompostui ar kitur be papildomo apdorojimo. Tam gali būti taikomos bioremediacijos technologijos, paremtos kai kurių mikroorganizmų gebėjimu skaidyti fenolius ir nestipriomis kancerogeninėmis savybėmis pasižyminčius policiklinius aromatinius angliavandenilius. Šiuo metu Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai, pasitelkę kolegas iš kitų mokslo įstaigų, kaip tik kuria tokią inovacinę technologiją.

Nėra atliekos

Iš kur Kazlų Rūdos gyventojų kiemuose atsirado geležinkelio pabėgių? Nors esama tikimybės, jog kai kurie žmonės galėjo juos nugvelbti vykstant geležinkelio rekonstrukcijai, patys gyventojai tikina, kad pabėgius pirko.

„Rail Balticos“ trasą nuo pat sienos su Lenkija iki Kauno atnaujina penki rangovai - UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Mitnija“ konsorciumas, AB „Panevėžio keliai“, „EUROVIA CS, a.s.“ ir UAB „Eurovia Lietuva“ konsorciumas, UAB „Hidrostatyba“. Vieni jų rekonstruoja viadukus ir pervažas, kiti - geležinkelio stotis, dar kiti - tarpstočių ruožus.

Geležinkelio ruožą tarp Marijampolės ir Kazlų Rūdos, kur bėgiai buvo pakloti ant medinių pabėgių, rekonstruojančios AB „Panevėžio keliai“ atstovė Rasa Čepienė neigė, kad į Kazlų Rūdos gyventojų namus panaudoti pabėgiai galėjo atkeliauti iš šios bendrovės. „Išardę senąjį geležinkelį pabėgius perdavėme užsakovui - „Lietuvos geležinkeliams“, nes taip buvo numatyta mūsų sutartyse. Patys jų nei pasilikome, nei kam nors pardavėme“, - tikino ji. Mat dauguma išmontuotų pabėgių yra tinkami vėl naudoti ir nėra įvardijami kaip atlieka.

Aplinkosaugininkų duomenimis, kai kurie Kazlų Rūdos gyventojai naudotų medinių pabėgių įsigijo iš „Lietuvos geležinkelių“ filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas spaudai Vidmantas Gudas naudotų pabėgių pardavimo fakto LŽ nei paneigė, nei patvirtino. Anot jo, apie prekybą pabėgiais įmonės vadovybė pirmąkart išgirdo tik iš LŽ. „Aiškinsimės, kas ir kada pardavinėjo pabėgius, ar turėjo tam teisę“, - žadėjo V. Gudas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"