Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Sergantys vaikai neteks sanatorijos

 
2017 07 09 12:00
Valkininkų "Pušelę", glaudžiančią tuberkulioze sergančius vaikus iš visos Lietuvos, planuojama uždaryti. vaikuligonine.lt

Nors vaikų sergamumas tuberkulioze Lietuvoje kasmet didėja, nuo ateinančio sausio planuojama uždaryti Valkininkų „Pušelę“, Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų Vaikų tuberkuliozės skyrių Varėnos rajone. Sunkiausius ligoniukus numatoma gydyti Vilniuje. Kitus – ambulatoriškai, esą siekiant priartinti paslaugas prie šeimos, kad „vaikai nebūtų atitraukti nuo savo gyvenamosios aplinkos“.

Ką darys vaikai, grįžę į atokias gyvenamąsias vietas ir dažnai – į asocialias šeimas? Kaip bus baigtas jų gydymas? Tokius nerimo kupinus klausimus kėlė su „Lietuvos žiniomis“ kalbėję medikai, gerai žinantys situaciją. Pašnekovai prašė neminėti jų pavardžių, nes baiminosi patekti į sveikatos valdininkų nemalonę.

Pastaruoju metu Valkininkų „Pušelėje“ gydėsi daugiau kaip 50 vaikų iš visos Lietuvos. Kas toliau kontroliuos jų gydymą, neaišku.

Lokalios tuberkuliozės formos gydymą būtina baigti iki galo, tiesiogiai kontroliuojant medicinos darbuotojams. Šiai funkcijai atlikti turėjo būti įkurti DOTS (tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kurso) kabinetai. Tačiau kiek jų dabar yra įsteigtų ir veikiančių? Tik – apskričių centruose, didžiuosiuose miestuose. Kaip pacientai atvyks – ypač savaitgaliais ir švenčių dienomis – į DOTS kabinetą, kai rajono, dažnai ir miesto gyventojams reikia įveikti kelis, o kartais net keliolika kilometrų?

2016 metais Lietuvoje tuberkulioze susirgo 69 vaikai, 2015-aisiais – 58.

Šioje srityje daugelį metų dirbantys medikai susirūpinę, kas prisiims atsakomybę už visišką ligonių išgydymą, kai nemažos dalies pacientų tėvai – bedarbiai, girtaujantys, socialiai neatsakingi, nesuprantantys ligos tikrosios grėsmės asmenys.

„Tuberkulioze sergantiems vaikams reikia gerų sąlygų, kad jie pasveiktų, kad liga neprogresuotų. Itin svarbu grynas oras ir gera mityba. Tačiau dabar svarstoma Valkininkų vaikų sanatoriją perkelti į Santariškių mūrus. Uždaryti ligonius miesto patalpose, kai būdami sanatorijoje jie visą dieną gali praleisti gryname ore“, – piktinosi vilnietė Meilė Jakutienė, pati nuo vaikystės daug kentėjusi dėl tuberkuliozės .

Santaros klinikų vyresnioji specialistė ryšiams su visuomene Jurgita Sajevičienė patvirtino, kad sprendimą naikinti nuostolingai veikiantį padalinį Valkininkuose priėmė Santaros klinikų dalininkai ir stebėtojų tarybos nariai, tad jis nebus atšaukiamas.

Vietoj vaikų sanatorijos – senelių namai

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regioninis biuras priskyrė Lietuvą prie šalių, kuriose tuberkuliozė paplitusi labiausiai, – sergamumo šia liga rodiklis 2012 metais buvo daugiau kaip 40 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Toks sergamumas didina kontakto su ligos sukėlėju tikimybę visuomenėje. Mūsų šalis ne kartą yra sulaukusi tarptautinių sveikatos priežiūros organizacijų kritinių pastabų ir dėl pasenusio, šiuolaikinių standartų neatitinkančio požiūrio į tuberkuliozės gydymą.

2016 metais Lietuvoje tuberkulioze susirgo 69 vaikai, 2015-aisiais – 58. 2016 metais recidyvų neregistruota, 2015-aisiais būta vieno tokio atvejo. Pažymėtina, kad kaimuose tuberkulioze sergančių nepilnamečių yra gerokai daugiau negu miestuose.

„VUL Santaros klinikų filialo Vaikų tuberkuliozės skyrius Valkininkų „Pušelė“ reorganizuojamas siekiant pagerinti, o ne pabloginti tuberkulioze sergančių vaikų gydymo kokybę, – „Lietuvos žinias“ tikino sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė. – Įvertinus tuberkuliozės paplitimą ir gydymo naujoves, keičiasi paslaugų organizavimo pobūdis, atsižvelgiama į tarptautines šios ligos gydymo rekomendacijas, taikomas pažangiose šalyse, kurios jau suvaldė tuberkuliozės plitimą.“

L. Bušinskaitė-Šriubėnė taip pat pažymėjo, kad Santaros klinikos Valkininkų „Pušelės“ medicinos personalui planuoja pateikti įvairių įdarbinimo pasiūlymų. Šiuo metu investuotojai domisi galimybėmis panaudoti šias patalpas kitoms reikmėms – įrengti senelių namus. Su jais ketinama tartis, ieškoti geriausio sprendimo tiek dabartiniam personalui, tiek turto valdytojui.

shentherapy.net nuotrauka

Bus gydomi ambulatoriškai

Dabar „Pušelėje“ daugiausia gydomi vaikai, sergantys latentine tuberkuliozės forma (80 proc. pacientų). Ji neužkrečiama ir nepavojinga aplinkiniams. Vaikai gali ir turi būti gydomi pagal gyvenamąją vietą ambulatoriškai. Laikyti juos kartu su atvira forma sergančiais pacientais nesaugu. Visuomenei pavojinga atvira tuberkulioze sergantys vaikai, kaip „Lietuvos žinioms“ aiškino J. Sajevičienė, gydomi Vaikų ligoninės Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriuje. Jo sąlygos buvo pagerintos. Tokių ligonių atsiranda apie 20 per metus. Jie gydomi specialiai įrengtose palatose, kuriose yra ištraukiamoji ventiliacija, ir kontakto su kitomis ligomis sergančiais pacientais neturi.

Pasak J. Sajevičienės, Vaikų ligoninėje Vilniuje teikiamos visos būtinos aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugos. Pediatrijos centras rūpinasi paslaugų kokybe, atsižvelgdamas į kintančią pasaulyje tuberkuliozės gydymo strategiją ir taktiką, kuriai šiuo metu reikia modernios diagnostikos kompiuteriniu tomografu, taip pat mikrobiologinės ir imunologinės diagnostikos, daugiadalykės specialistų komandos.

„Be to, šiuolaikinis tuberkuliozės gydymas siekia priartinti paslaugas prie šeimos, teikti jas ambulatoriškai, kad vaikai nebūtų atitraukti nuo savo gyvenamosios aplinkos. Ligoninėje veikia ir Vaikų konsultacijų poliklinikos padalinys – Vaikų tuberkuliozės ambulatorinių konsultacijų poskyris. Valkininkų „Pušelėje“ gydomiems pacientams naujausi laboratoriniai ir diagnostiniai tyrimai jau seniai atliekami Vaikų ligoninės Pediatrijos centre. Jie vežiojami į skirtingus filialo skyrius, nes Valkininkų „Pušelėje“ nėra būtinos šiuolaikiškos diagnostinės įrangos“, – aiškino Santaros klinikų atstovė.

Socialinė problema

J. Sajevičienė apgailestavo, jog šiuo metu sergantys vaikai Valkininkų „Pušelėje“ dažnai atsiduria dėl socialinių, o ne dėl medicininių priežasčių. Anot jos, taip susiklostė todėl, kad Lietuva jau seniai šią socialinę problemą perdavė spręsti sveikatos priežiūros sistemai.

„Vis dėlto universiteto lygio ligoninėse turi būti gydomi tik sergantys pacientai, kuriems reikalingas sudėtingesnis gydymas. Vaikai, tik infekuoti tuberkuliozės mikobakterijomis (nesergantys), profilaktinį gydymą turėtų gauti namie arba globos įstaigose, prižiūrimi pirminės sveikatos priežiūros įstaigų ar DOTS kabinetų medikų bei socialinių darbuotojų. Toks planas priimtas visoje Lietuvoje“, – teigė ji.

aleishamaunu.com nuotrauka

Skaudi patirtis

Vilnietė M. Jakutienė plaučių tuberkulioze susirgo pokario metais būdama penkiolikos. Tėvas buvo miręs, šeima – išblaškyta. Mergaitė neturėjo kur gyventi, kuo apsirengti ir apsiauti. O 1946-ųjų žiema buvo siaubinga, sniego – iki kelių. Pusę metų Kauno ligoninėje išgulėjusiai Meilei gydytoja nurodė važiuoti į kaimą, gerti grietinę ir būti saulėje. Ji taip ir padarė. Pradėjo jaustis geriau.

„Tačiau tuberkuliozės infekcija nepasišalina iš organizmo. Ji turi tokią savybę – apsigaubia kalcinatu kaip riešuto kevalu. Jei gyvenimo sąlygos blogos, žmogus prastai maitinasi ar dar kas nors, – vėl pasireiškia ir progresuoja“, – įspėjo 85-erių vilnietė.

Vėliau gyvenime moterį kamavo žarnyno problemos. Trisdešimtmetei ėmė kilti kraujospūdis, 39-erių ištiko insultas. Sulaukusi 50-ies ji tikrinta ir dėl vėžio. 1984 metais atliekant tyrimus nustatyta, kad pakenktos kepenys ir kasa, nefunkcionuoja tulžis dėl latakų diskinezijos. Galiausiai, padarius inkstų nuotraukas, imta klausinėti, gal kas nors giminėje sirgo tuberkulioze. Nuotraukose daugybė kalcinatų rodė, kad moteris visą laiką sirgo šia liga. M. Jakutienė buvo 52-ejų, kai dėl inkstų tuberkuliozės medikų komisija jai suteikė neterminuoto invalidumo grupę.

„Mane sukrėtė vieno valdžios atstovo pasakyti žodžiai, kad tas, kas nesigydo tuberkuliozės, turėtų mokėti baudą. Ligą pirmiausia reikia diagnozuoti ir gydyti“, – pabrėžė moteris.

Mažinant grėsmę

PSO šalims, kuriose registruojamas didelis sergamumas tuberkulioze, rekomenduoja skiepyti vaikus tuberkuliozės vakcina. Lietuvoje kūdikiai, siekiant apsaugoti juos nuo itin sunkių tuberkuliozės formų, skiepijami antrą trečią dieną po gimimo.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, siekiant kuo anksčiau išsiaiškinti, kurie gyventojai serga tuberkulioze, nustatytos rizikos sirgti tuberkulioze asmenų grupės. Jos periodiškai turi būti tikrinamos dėl tuberkuliozės.

Sąlytį su ligoniu turėjusiems asmenims rekomenduojama vengti ilgalaikio buvimo su žmogumi, sergančiu tuberkulioze, uždaroje patalpoje, reguliariai ir kuo dažniau ją vėdinti, rūpestingai valyti paviršius, nesinaudoti ligonio daiktais, kruopščiai plauti rankas, atidžiai stebėti savo ir sąlytį turėjusių vaikų sveikatos būklę.

Ilgalaikį sąlytį turėjusiems asmenims, šeimos, kolektyvo nariams patariama profilaktiškai tikrintis sveikatą, stiprinti imunitetą, valgyti visavertį maistą, nebadauti, dažniau ir ilgiau būti gryname ore; tikrinti kūdikių ir vaikų sveikatą gydymo įstaigoje pagal gydytojo rekomendacijas.

Labai svarbu reguliariai vėdinti patalpas, ypač šaltuoju sezonu. Tai ne tik sumažina mikroorganizmų koncentraciją ore, bet ir pagerina bendrą patalpų oro kokybę.

Atvira plaučių tuberkulioze sergantis asmuo, siekdamas sumažinti tuberkuliozės mikrobakterijų išskyrimą, bendraudamas su kitais turi dėvėti medicininę kaukę, kosėdamas vienkartine nosinaite prisidengti burną, nosį, nespjaudyti ant grindų, dažnai plauti rankas.

Kvėpavimo organų tuberkuliozės simptomai yra nespecifiniai. Kosulys ir skrepliavimas – kvėpavimo sistemos pažeidimo simptomai. Įtarti plaučių tuberkuliozę reikėtų, jei ligonis kosėja, skrepliuoja ilgiau kaip dvi tris savaites, su kraujo priemaišomis ar be jų. Ankstyvas ligos diagnozavimas ir gydymas yra pagrindinės priemonės, galinčios ne tik padėti susirgusiam žmogui, bet ir užkirsti kelią infekcijai plisti bei užkrėsti aplinkinius.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"