TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Šešupė ima žmones įkaitais

2011 09 22 0:00
Šešupė šįmet užtvindė daugelio paupyje gyvenančių kalvarijiečių sklypus.
Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

Kas kaltas, kad Šešupė trejus metus netelpa į krantus? Vietos gyventojai neranda vieno atsakymo, o mokslininkai perspėja, kad besaikiai žmonių bandymai kištis į gamtos dėsnius ir versti ją vergauti gali atsisukti prieš juos pačius.

Dėl nuolat patvinusios Šešupės kenčiantys prie jos gyvenantys kalvarijiečiai nesutaria, ką dėl to kaltinti. Vieni jų kaltininkų mėgina ieškoti tarp verslininkų, šios upės vandenis privertusių sukti turbinas ir bet kokia kaina siekiančių uždirbti didesnį pinigą. Kiti įsitikinę, kad visos bėdos dėl neveiklumo, ir pirštais bado į krūmų prižėlusios upės pakrantes, jos vagą užtvėrusius išvirtusius medžius ir upėje iškerojusias žoles.

Tačiau žinomas krašto mokslininkas, technikos mokslų daktaras Bronislovas Ruplys atkerta, kad turėtume pamiršti Ivano Mičiurino žodžius, neva nereikia laukti malonių iš gamtos, jas reikia pasiimti patiems.

To anksčiau nebuvo

Visą savo 85 metų amžių Šešupės pakrantėje esančioje Gėlių gatvėje nugyvenusi Judita Šmulkštienė atvira - tokių upės potvynių, kaip pastaruosius dvejus metus ir ypač šįmet, ji neprisimenanti. "Čia gimiau ir užaugau. Tačiau anksčiau niekuomet nemačiau, kad net ir per patį vidurvasarį Šešupė būtų išėjusi iš krantų. Pavasarį potvynių būdavo, bet vanduo nuslūgdavo, kai ledus išnešdavo. Pavasarį daržus sodindavome jau visame slėnyje, vos ne iki pat Šešupės vagos. Likdavo tik kelių metrų tarpas, kuriuo vingiavo keliukas, juo eidavome į miestą", - LŽ pasakojo senolė.

Anot J.Šmulkštienės, užpernai, pernai ir šiemet iki upės prieiti jau nebebuvo taip paprasta. Mat Šešupės užlieti plotai prasideda tuoj už senutės sodybos ūkinio pastato, palikdami daržams vos vieną kitą metrą dirbamos žemės. Beveik pusė iš 10 arų daržo visą vasarą buvo atsidūrę po vandeniu.

"Buvome pasodinę penkis maišelius bulvių. Tiek pat ir prikasėm, kitos supuvo. Toks pat likimas ištiko ir agurkus, žirnius, žiedinius kopūstus, kitas daržoves. Sode baigia sunykti juodųjų serbentų krūmai, vaismedžiai", - aiškino J.Šmulkštienė. Moteris vis prisimena prieškario laikus, kai upės vaga nuolat būdavo valoma, o jos krantai tvirtinami iš karklų supintomis pynėmis. Pastarąjį kartą upė valyta prieš ketvirtį amžiaus. Tačiau dabar to valymo nė pėdsako nelikę. Upės vaga ir vėl primena užpelkėjusią balą.

Nei pagalbos, nei paaiškinimų

Kiti kalvarijiečiai, kalbėdamiesi su LŽ, prisiminė, kad prieš kelerius metus jų gatvė buvo laikoma prestižine vieta, daugelis norėjo įsikurti paupyje. Tačiau dabar čia gyvenantiems žmonėms upė tapo tikru galvos skausmu. Enrika Paulevičienė pasakojo, jog šįmet bene pirmą kartą Šešupės vanduo vasarą buvo pakilęs tiek, kad pradėjo semti ant kranto stovinčio gyvenamojo namo rūsyje įrengtą katilinę. "Abu su vyru buvome priversti ištisas naktis kas kelias valandas keltis išsiurbti vandenį iš rūsio, nes kilo grėsmė brangiai elektronikos valdomai šildymo įrangai", - skundėsi moteris.

Gėlių gatvės gyventojos Ona Šmerauskienė, Irena Kliučinskienė ir kitos neslėpė, kad vanduo Šešupėje pamažu slūgti pradėjo tik rudenėjant. Iki tol visą laiką buvo pakilęs apie metrą virš normalaus savo lygio. "Vanduo pakilęs ir dabar, tik jau mažiau, gal kokį pusmetrį. Tačiau jo dar likę kai kur daržuose, slėnyje, upės pakrantėje", - kalbėjo kalvarijiečiai.

Kitoje Gėlių gatvės pusėje gyvenantis Juozas Kilinskas LŽ teigė įtariantis, kad Šešupės nuolatiniai potvyniai gali būti susiję su Lakinskų hidroelektrinės darbu. "Anksčiau, kai hidroelektrinė neveikė, vanduo pakildavo tik kokį pusmetrį. Dabar pakilęs užlieja ne tik prie upės esančius daržus, bet ir tuos, kurie kitapus gatvės", - pasakojo vyriškis.

Kalvarijos gyventojai sakė, kad dėl išsiliejusios Šešupės keliamų nepatogumų jie ne kartą kreipėsi į Kalvarijos savivaldybės vadovus, užtarimo ieškojo ir pas Seimo narį Albiną Mitrulevičių. Tačiau nieko guodžiančio neišgirsdavo. "Tik paaiškindavo, kad dėl nuolatinių potvynių kalta ne užtvanka", - skundėsi žmonės.

Kaltas aplaidumas?

Ne vieną dešimtmetį krašto vandens telkinių tyrinėjimui paskyrusio hidrotechniko, technikos mokslų daktaro B.Ruplio nuomone, dėl potvynių kaltinti už devynių kilometrų nuo Kalvarijos miesto įrengtą Lakinskų hidroelektrinę yra absurdiška. Mokslininko turimais duomenimis, aukščiausias hidroelektrinės vandens lygis yra net 6 metrais žemiau nei potvynių Kalvarijoje lygis. "Tad niekaip negali būti, kad iš žemesnės vietos vanduo tekėtų į aukštesnę, tarsi į kalną", - teigė mokslininkas.

Anot jo, per Kalvariją tekančios Šešupės vaga yra labai tvirtame grunte, todėl upė jautriai reaguoja į pasikeitusį vandens kiekį ir po gausesnių kritulių išsilieja iš krantų. Tad iki 2,5 metro per potvynius pakylantis vanduo turėtų būti laikomas natūraliu reiškiniu. "Nieko nedarant yra tik vienas būdas išvengti potvynių - prašyti pono Dievo, kad jų nekeltų. Tik ar jis mūsų paklausys?" - juokavo B.Ruplys. Jis teigė pateikęs savivaldybės vadovams pasiūlymus, kaip mažinti potvynius Kalvarijoje. Mokslininkas mano, kad jų mažėtų paspartinus vandens tekėjimą upės vaga. Esą dabar vanduo teka labai lėtai. Šešupės tėkmę sulaiko labai vingiuotoje upės vagoje suvešėjusios žolės, išvirtę medžiai. Šias sankaupas, kurių į upę gali būti privilkę ir bebrai, būtina šalinti. Tačiau tai reikėtų daryti ne vien per miestą tekančiame ruože, bet ir kur kas toliau už miesto.

"Žinoma, upės valymas - brangus dalykas, tad bent jau laikinai būtų galima nuo vandens gintis palei upės krantus supilant dambas ir savivaldybės jau sutvarkytame parke, ir gyventojams savo sklypuose", - vardijo B.Ruplys.

Nežino, ką daryti

Kalvarijos savivaldybės meras Valdas Aleknavičius buvo atviras, jis prisipažino ir pats gerai nežinantis, kodėl pastarąsias kelias vasaras, o ypač šią, Šešupė taip ištvino. Juk buvo užsemti ne tik gyventojų sklypai, bet ir dalis prieš kelerius metus už 1,7 mln. litų, gautų iš Europos Sąjungos fondų bei savivaldybės ir valstybės biudžetų, sutvarkyto Kalvarijos Karališkojo parko. "Tiek, kiek šįmet, vandens Šešupėje dar niekad nebuvo. Ir anksčiau pavasarį upė užliedavo parką iki Motinos paminklo, bet vandenys taip pat greitai ir nuslūgdavo. Šiemet vanduo neslūgsta, laikosi, ir ne savivaldybės valdininkų galvoms išspręsti jo pertekliaus Šešupėje problemą", - guodėsi meras.

Jis sakė, kad dėl to savivaldybė yra paprašiusi Kauno Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų pateikti rekomendacijas, ką šiuo atveju reikėtų daryti. "Galbūt jie ras kokią racionalią mintį, kaip mums išsivaduoti iš nuolatinių potvynių?" - vylėsi V.Aleknavičius.

Plaukia ir Pilviškiai

Patvinusi Šešupė kamuoja ne vien Kalvariją. Nuo vandens pertekliaus kenčia ir nemaža dalis Vilkaviškio rajone įsikūrusio Pilviškių miestelio gyventojų. Pasak Pilviškių seniūno Vytauto Judicko, ne tik pavasarį, bet dažnai ir rudenį ar vasarą po didesnių liūčių patvinsta ir išsilieja iš krantų ir Šešupė, ir Pilvės upelis. Vandenys apsemia pakrantėse pastatytus trobesius. "Pavasarį gyvename tarsi pajūryje", - kalbėjo seniūnas. Pasak jo, gyventojai namus susistatė prie pat upės, todėl bet koks vandens pakilimas upėje iškart tvindo kiemus. "Juk Pilviškių gyventojai nuo patvinusių upių kentėjo ir prieškario metais, tas pats ir dabar", - priminė V.Judickas. Seniūnas neslėpė, kad mažai padeda ir pastatytos užtvankos, lyg ir turinčios prilaikyti per potvynius kylančias vandens bangas.

Patys susikuria problemų

Technikos mokslų daktaro B.Ruplio nuomone, ne vien Kalvarija ir Pilviškiai kenčia nuo nuolat tvinstančių upių. Panašiai šiemet buvo nutikę Grigiškėse, o 1997 metais kolektyviniai sodai ties Klaipėda po liūties buvo užtvindyti taip, kad vanduo pasiekė kai kurių namelių antruosius aukštus.

"Žmonės braunasi per arti upės. Taip, vasarą paupyje tikrai smagu. Tačiau juk yra ir kiti metų laikai. O Lietuvoje daug lyja, gausu sniego, šis pavasarį tirpsta, tad ir kyla problemų. Čia Lietuva, ir upių potvyniai - natūralus dalykas, tad pirmiausia neatsakingai elgiasi teritorijų planavimo specialistai, leidžiantys statybas prie pat upių. Juk pagal tikimybių teoriją galima tiksliai apskaičiuoti, kokio dydžio potvynių galima tikėtis bent vieną kartą per 100 metų. Tai, kad negalima lįsti už potvynio ribos, parodė ir neseni įvykiai ties Kaunu, kur namai taip pat pastatyti per arti Nemuno. Jų šeimininkai nuolat kentės", - savo nuomonę dėstė B.Ruplys.

Mokslininko teigimu, žmonės privalėtų suprasti, kad ne gamta turi derintis prie jų, bet jie prie gamtos. Tik tuomet, kai žmonių elgesys gamtos atžvilgiu bus korektiškas, broliškas ir protingas, ji nekels bėdų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"