TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Šiauliai laukia pramonės renesanso

2013 10 07 8:30
Sauliaus Jankausko (ELTA) nuotrauka

Šiaulių meras Justinas Sartauskas džiaugiasi mieste atgimstančia pramone ir su šiuo procesu sieja šiauliečių ateitį.

- Ar Šiaulius dar galima vadinti pramonės miestu? Kokios svarbiausios pramonės įmonės jį reprezentuoja? Ar miesto ateitį sietumėte būtent su pramone, ar prognozuojate kitų sričių plėtrą?

- Manyčiau, kad labiausiai Šiaulius reprezentuoja saldainių fabrikas „Rūta“ ir dviračių gamykla „Baltic Vairas“. Taip pat mūsų mieste gaminami šildymo katilai, dujų įranga, metalo gaminiai, turime durpių perdirbimo gamyklą ir alaus daryklą. Džiaugiuosi, kad neseniai prasidėjo Šiaulių industrinio parko renesansas, ir jame netrukus prasidės fabriko, gaminsiančio įrangą, skirtą prekybos įmonėms bei biurams, statyba, taip pat bus statomas automobilių pardavimo ir serviso centras bei kursis žvejybos įrangos gamintojai. Tai rodo, kad Šiauliai - ateitį turintis pramonės miestas.

- Kaip ir visiems didiesiems Lietuvos miestams, Šiauliams veriasi galimybė pasinaudoti europinėmis lėšomis, numatomomis vykdyti URBAN programą. Kam konkrečiai svarstoma skirti gausimas lėšas?

- Iš URBAN programos numatome gauti apie 85 mln. litų. Už šiuos pinigus žadame tvarkyti centrinę miesto dalį iki pat Talkšos ežero ir paversti ją puikia rekreacine vieta.

- Pastaruoju metu dažnai girdėti apie šiauliečių planus pastatyti dvi naujas bažnyčias. Viena jų atsirastų pačiuose Šiauliuose, kita - šalia Kryžių kalno. Ar šie norai taps realybe?

- Šiauliai yra įsikūrę itin didelėje teritorijoje, jos plotas - net 81 kvadratinis kilometras. Pasiekti tris miesto centre ir vieną Dainų mikrorajone esančias bažnyčias daliai šiauliečių yra keblu. Todėl Šiaulių vyskupijos iniciatyva norima statyti dar vieną bažnyčią Lieporių mikrorajone. Savivaldybės lėšų šioms statyboms neprašoma, tik sklypo. Beje, vienas sklypas bažnyčiai statyti jau buvo pasiūlytas, tačiau pasirodė ne visai tinkamas, tad vyskupija paprašė kito netoli esančio sklypo. Miestas yra pasirengęs jį suteikti.

Diskusijos dėl Kryžių kalno bažnyčios aptilo, tenkinamasi ten esančio pranciškonų vienuolyno koplyčia.

- Ne vienus metus girdėti ir apie Šiauliuose statomą, bet niekaip nepastatomą Menų inkubatorių. Ar dar yra vilčių, kad jis vis dėlto iškils? Kam jis būtų skirtas?

- Statyti Menų inkubatorių Šiaulių miesto savivaldybė apsisprendė 2007 metais, jam buvo pasirinktas vienas iš buvusios odos perdirbimo gamyklos „Elnias“ pastatų. Tačiau nusižiūrėtą objektą būtų tekę nuomotis iš savininko, o po 15 metų jam būtų perėjęs ir pats Menų inkubatoriaus turtas.

Kadangi savivaldybės tokia situacija netenkino, po kiek laiko įsigijome kitą tos pačios buvusios gamyklos teritorijoje esantį pastatą. Tačiau tada prasidėjo politinė trintis, pabūgta, kad savivaldybei bus pernelyg brangu išlaikyti Menų inkubatorių, kuriame jauni menininkai galėtų pradėti verslą, o įgiję įgūdžių dirbtų jau kitur. Dabar politikų požiūris į šį projektą pasikeitė, tad beveik neabejojame, kad iki 2015-ųjų turėsime Menų inkubatorių. Į jo statybą numatyta investuoti 8 mln. litų. Inkubatoriuje verslo pradžios ketina imtis gintaro, aukso, odos, keramikos meistrai, senų baldų restauratoriai, suvenyrų iš žvėrių ragų gamintojai ir kitų meno sričių atstovai.

- Šiauliai vieni pirmųjų šalyje ryžosi atleisti švietimo įstaigose dirbančius sargus. Juos pakeitė signalizacija ir saugos tarnybos. Kaip dabar vertintumėte šiuos pokyčius?

- Atleisti švietimo įstaigose dirbančius sargus nutarėme ne iš karto, o pamažu. Pajutome neabejotiną finansinę naudą, be to, nebuvo problemų ir dėl saugumo. Matydami, kad tai duoda naudos, ryžtingo sprendimo atleisti visus sargus ėmėmės 2011 metais. Tiesa, kai kuriose mokyklose liko po vieną sargą, nes ten sportuojama ar buriasi bendruomenės. Nors ekonominiu požiūriu sprendimas atleisti sargus buvo naudingas, žmogiškuoju aspektu jis buvo sunkus. Tačiau juk merija nėra socialinė įmonė.

- Mažėjant gyventojų, drauge ir mokinių, visoje Lietuvoje tenka uždaryti mokyklas. Šiauliuose šis procesas vyksta tarsi lėčiau nei kitose savivaldybėse. Ką iš to laimite?

- Švietimo tinklo pertvarką vykdome atsargiai. 2000-aisiais Šiauliuose buvo 23 tūkst. mokinių, šiemet į mokyklas susirinko kiek mažiau nei 14 tūkst. mokinių. Per tą laiką teko uždaryti, tiksliau, prijungti prie kitų tris miesto mokyklas. Džiaugiamės, kad nė vienos jų pastatas neliko tuščias, buvusiose mokyklose įsikūrė teismas, privati krepšinio akademija ir nevyriausybinės organizacijos. Tikėtina, kad ateityje teks jungti ir kitas miesto mokyklas.

- Sovietmečiu Šiauliai buvo pelnę dviračių miesto vardą, garsėjo dviračių takais. Pastaruoju metu šį vardą iš Šiaulių jau paveržė ar bent baigia paveržti Panevėžys. Ar nežadate rungtis su Aukštaitijos sostine ir tiesti daugiau dviračių takų?

- Dviračių takais garsėja ne tik Panevėžys, bet ir Vilnius, tačiau lankydamasis šiuose miestuose daug dviratininkų nematau. Galiu pasidžiaugti, kad Šiauliuose šiemet buvo nutiestas dviračių takas, vedantis šiauliečių sodų link, tad juo važinėja palyginti daug žmonių. Kitais metais žadame atnaujinti senąjį dviračių taką, per pačius Šiaulius vedantį Bubių link.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"