TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Šiaulių oro uostas atsidūrė ties bankroto riba

2015 06 03 6:00
Šiuo metu iš Šiaulių oro uosto kyla tik pavieniai krovinius į įvairias šalis gabenantys lėktuvai. Vitalio Lebedžio nuotrauka

Karinio aerodromo apsuptyje esantis, Šiaulių miesto savivaldybei priklausantis ketvirtas civilinis Lietuvos oro uostas išgyvena sunkiausius laikus nuo pat įsikūrimo. Jis šaukiasi valstybės paramos.

Šiaulių oro uostas, kuriame dar visai neseniai dirbo 30 žmonių, tačiau įmonei nebeišgalint mokėti visiems atlyginimų liko 26 darbuotojai, pasiskelbė esantis ties bankroto riba. Oro uosto vadovas Romas Mikšys pabrėžė, kad nuo skaudžios lemties dar gali išgelbėti įmonės turimas turtas, tačiau jo pardavimas reikštų ne ką kita, kaip oro uosto uždarymą.

Kadangi oro uostas priklauso Šiaulių savivaldybei, o ši nepajėgi jo išlaikyti, R. Mikšys ragina valstybės vadovus apsispręsti ir pasakyti: reikia Lietuvai šių oro vartų ar ne. Pripažįstama, kad teigiamas sprendimas reikštų milijonines investicijas iš visų mokesčių mokėtojų kišenės. Tačiau oro uosto vadovas neabejoja, kad bėgant metams jos atsipirktų. Tos pačios nuomonės yra ir Šiaulių meras Artūras Visockas.

Kariškių įnamiai

Tarptautinio Šiaulių oro uosto atidarymo juostelė buvo perkirpta 1997-aisiais. Jis įkurtas pertvarkius tarpukariu pačios Lietuvos pasistatytą, o vėliau sovietų eksploatuotą Šiaulių karinį aerodromą. Tačiau praėjus šešeriems metams po atidarymo kone visa oro uosto teritorija ir jo statiniai atiteko karinėms reikmėms. Todėl šiuo metu Šiaulių civilinis oro uostas yra tapęs Karinių oro pajėgų įnamiu, besinuomojančiu kariškių turimą turtą.

„Mūsų situacija - specifinė, tad reikia specifinio valstybės požiūrio“, - LŽ pabrėžė R. Mikšys. Jis pasakojo, kad Šiaulių oro uostas visą savo gyvavimo laiką vertėsi ne iš keleivių skraidinimo, o iš krovinių transportavimo. Pagrindiniai skrydžiai buvo vykdomi į Izraelį ir Turkiją. Deja, pernai jie buvo nutraukti, o šiuo metu iš Šiaulių oro uosto kyla tik pavieniai krovinius į įvairias šalis gabenantys lėktuvai.

Ieškodamas galimybių vystyti verslą, Šiaulių oro uostas buvo pasirengęs priimti ir išleisti civilių skrydžius į Turkiją bei Didžiąją Britaniją. Tačiau bankrutavus į Turkiją skraidinti poilsiautojus norėjusiai kelionių bendrovei, skrydžių teko atsisakyti. Skrydžiams į Didžiąją Britaniją, pasak R. Mikšio, nepritarė oro uosto valdytoja - Šiaulių miesto savivaldybė.

Strateginis mazgas

“Civiliniams oro uostams yra keliami nepalyginti didesni reikalavimai nei kariniams aerodromams“, - teigė R. Mikšys. Anot direktoriaus, kad galėtų aptarnauti keleivius, jo vadovaujamas oro uostas yra investavęs milijonines lėšas į statinius ir darbuotojams privalomas licencijas.

„Šiuo metu aukščiausios kategorijos oro uosto darbuotojai dirba gaudami vidutiniškai 800 eurų į rankas. Vis dėlto žmonės yra nusiteikę dirbti“, - sakė oro uosto vadovas. Jis pripažino, kad valstybės investicijos į šį oro uostą iškart neatsipirktų, tačiau jį būtina išlaikyti ateičiai. „Juk tikime, kad mūsų šalies ekonomika augs, plėtosis tarpvalstybiniai ryšiai, o mūsų pagamintas prekes reikės išgabenti. Atkurti oro uostą būtų gerokai brangiau, nei išlaikyti esamą“, - pažymėjo R. Mikšys.

Jis pasakojo, kad dabar kroviniai gabenami nelygu karo lauko sąlygomis, nes nėra tinkamų sandėlių, užtikrinančių reikiamą drėgmę ir temperatūrą, o tik pašiūrė nuo lietaus.

Anot R. Mikšio, kad civilinis Šiaulių oro uostas taptų tikrai civilizuotas, reikalingos valstybės investicijos į jį. „Noriu pasakyti, kad norėdami plėtoti savo šalies ekonomiką visų pirma privalome turėti gerus transporto mazgus. Šiaulių oro uostas yra strateginis transporto mazgas, o kad jį išnaudotume visu pajėgumu, reikalingos visų pastangos“, - kalbėjo jis.

Mero prašymai

Šiaulių meras A. Visockas merijos išplatintame pranešime teigė, kad savivaldybė oro uosto reikalais rūpinasi nuo pat jo gyvavimo pradžios, tačiau nėra pajėgi jo veiklai skirti tiek lėšų, kiek būtina. Miesto vadovo manymu, norėdama išlaikyti ir klientų reikmėms pritaikyti Šiaulių oro uostą, valstybė turėtų artimiausius 5-10 metų į jo veiklą investuoti bent po milijoną eurų.

A. Visockas pagrindinėms šalies valdžios institucijoms išsiuntinėjo prašymus neleisti bankrutuoti Šiaulių oro uostui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"