TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Šiaulių rajono pasididžiavimas ir našta

2013 10 10 6:00
Šiaulių rajono merijos nuotrauka

Šiaulių rajono meras Algimantas Gaubas teigia, kad savivaldybei tinkamai prižiūrėti tokį svarbų kultūros paveldo objektą kaip Kryžių kalnas - pernelyg didelė finansinė našta.

- Šiaulių rajonas turi vieną žinomiausių ir lankomiausių objektų Lietuvoje - Kryžių kalną. Ką merija daro, kad kalnas džiugintų lankytojus?

- Kryžių kalno valdytoja Šiaulių rajono savivaldybė tapo pernai lapkritį, kai buvo patvirtintas šio kultūros paveldo objekto apsaugos reglamentas. Esame įpareigoti savivaldybės biudžeto pinigais prižiūrėti Kryžių kalną. Jis reikalauja nemažai priežiūros. Vasarą tenka šienauti kalno prieigas, o patį kalną - apravėti. Žiemą nukasame sniegą. Šiaulių vyskupijai padedame ten rengti religines šventes, tarp jų ir Kryžių kalno atlaidus. Turėtume išduoti leidimus visiems, kurie Kryžių kalne nori pastatyti kryžių ar skulptūrą, bet dėl to sulaukiame nemažo pasipriešinimo.

Žmonės nenori, kad į šį procesą kištųsi valdžios institucijos. Galbūt dėl tokio nepasitikėjimo yra buvę atvejų, kai ir šiais laikais šventųjų skulptūros ar kryžiai kalne atsirasdavo tiesiog po nakties. Nerimą mums kelia ir šalia Kryžių kalno stovinti avarinės būklės koplyčia, kurioje šv. Mišias aukojo popiežius Jonas Paulius ll. Turime minčių ir noro ją rekonstruoti, bet šiam reikalui neturime pinigų. Kryžių kalnui tvarkyti kasmet išleidžiame apie 30 tūkst. litų, nors iš tiesų šioms reikmėms reikėtų bent 200 tūkst. litų. Kryžių kalnas - valstybinės reikšmės objektas, todėl manome, kad lėšų jam prižiūrėti bei saugoti turėtų būti skiriama ir iš valstybės biudžeto.

- Prieš kurį laiką Šiaulių miesto ir rajono savivaldybės nesutarė dėl papildomo ugdymo būrelius mieste lankančių vaikų. Miestas norėjo, kad rajonas mokėtų už vaikams Šiauliuose teikiamą popamokinio ugdymo paslaugą. Ar ši problema išspręsta?

- Deja, savo jėgomis to padaryti nepavyko, dabar ši problema sprendžiama teismuose. Esmė ta, kad 1300 Šiaulių rajone gyvenančių moksleivių lanko Šiaulių miesto bendrojo ugdymo įstaigas. Kiekvienam tokiam vaikui per metus valstybė skiria 3310 litų vadinamojo mokinio krepšelio lėšų, kurios patenka į miesto biudžetą. Nepaisydama to, Šiaulių miesto savivaldybė yra pareiškusi, kad šie vaikai turi teisę mokytis tik bendrojo lavinimo mokyklose, o jei jie nori papildomai lavintis meno ar sporto mokyklose, už kiekvieną jų turime mokėti nuo 150 iki 500 litų per mėnesį. Mes nesutikome to daryti, į ginčą įsitraukęs Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje kreipėsi į teismą. Galutinio jo atsakymo tikimės sulaukti lapkritį.

- Teko girdėti, kad į Šiaulių rajono merijos pastatą norėtų įsikelti net du teismai, o savivaldybės administracijai siūloma pasiieškoti kitos vietos. Ar išlaikysite turimą buveinę, ar kraustysitės kitur?

- Priminsiu, kad iki 1995 metų visas pastatas, kuriame yra įsikūrusi merija, buvo mūsų nuosavybė, tačiau vėliau dalis pastato buvo perduota Šiaulių apskrities viršininko administracijai. 2010-aisiais likvidavus apskričių viršininkų administracijas, visas pastatas atiteko Valstybės turto fondui.

Dėl teismų reformos sujungus Šiaulių miesto apylinkės ir Šiaulių rajono apylinkės teismus, jų darbuotojai išreiškė norą dirbti pastate, kuriame esame įsikūrę mes, o mums siūlomas Šiaulių miesto apylinkės teismo pastatas. Nenorime tokių kraustynių, nes į dabartinį pastatą esame investavę nemažai lėšų, jį pritaikę savo reikmėms.

- Svarstyta, kad merija galėtų įsikurti Kuršėnuose. Kiek tai realu?

- Būta ir tokių svarstymų, atliktos apklausos, per kurias paaiškėjo, jog kuršėniškiai ir aplinkinių vietovių gyventojai norėtų atskiros Kuršėnų savivaldybės, o kitose Šiaulių rajono vietovėse gyvenantys žmonės nepageidautų tvarkyti savo reikalų Kuršėnuose. Jie nenori būti prijungti ir prie Šiaulių miesto savivaldybės. Vargu ar būtų protinga Lietuvoje steigti 61-ą savivaldybę.

- Ar stiprios Šiaulių rajono kaimo bendruomenės? Kokios naudos jos duoda savivaldybei?

- Mūsų rajone yra kiek daugiau nei 50 kaimo bendruomenių ir visos jos gana aktyvios. Gegužių ir Lukšių kaimų bendruomenės, gavusios europinių lėšų, net pasistatė bendruomenių namus. Turiu pabrėžti, kad kaimuose, kuriose yra išlikusių uždarytų nebeveikiančių švietimo ar kultūros įstaigų pastatų, bendruomenės namus siūlome steigti juose. Bendruomenės tvarko aplinką, gražina paplūdimius ir poilsio vietas, o tai gerai visiems.

- Ar turite idėjų, kaip būtų galima sumažinti žmonių emigraciją iš Šiaulių rajono, o galbūt ir iš visos Lietuvos?

- Mūsų rajonas garsėja tuo, kad čia nemažai žmonių statosi individualius gyvenamuosius namus. Tokie žmonės galbūt neemigruos. Žinodami tai gana lengvai leidžiame keisti žemės paskirtį, kad joje būtų galima įsikurti. Be to, jei įmonėse sukuriamos trys ir daugiau darbo vietų, taikome lengvatas - atleidžiame nuo žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių. Jei pradedantys verslininkai yra paėmę verslui plėtoti reikalingas paskolas, trejus metus dengiame bankams mokamas palūkanas. Taip stengiamės padėti žmonėms, tačiau manau, kad vien tokia pagalba nesustabdys emigracijos. Ją sustabdyti pirmiausia galėtų gerokai didesni atlyginimai, o tai jau valstybės mastu spręstina problema.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"