Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Šiauliuose daugėja valdininkų

 
J.Sartauskas neabejoja, kad naujai kuriamos tarnybos darbuotojams padedant Šiaulių miestas taps patrauklesnis.
J.Sartauskas neabejoja, kad naujai kuriamos tarnybos darbuotojams padedant Šiaulių miestas taps patrauklesnis. LŽ archyvo nuotrauka

Už pašalpas atidirbti privalančių šiauliečių darbus rikiuos naujai steigiama valstybės lėšomis išlaikoma tarnyba.

Šiaulių miesto savivaldybės taryba steigia tarnybą, pasirūpinsiančią, kaip iš vadinamųjų pašalpininkų išspausti kuo daugiau naudos. Numatyta, kad tarnyboje dirbs penki valdininkai, o juos išlaikyti mokesčių mokėtojams kainuos 100 tūkst. litų per metus. Kitų šalies savivaldybių valdžios atstovai tvirtina, kad pašalpų gavėjų darbą puikiai gali koordinuoti esami darbuotojai.

Etatų bus daugiau

Pasak Šiaulių mero Justino Sartausko, visuomenei naudingus darbus už gaunamas socialines pašalpas mieste kas mėnesį dirba per 1,5 tūkst. žmonių. Iki šiol jų darbą koordinavo du Šiaulių švietimo centro darbuotojai. Tačiau vietos politikai patvirtino, kad artimiausiu metu bus suformuota tarnyba, kurios darbuotojų atlyginimams per metus bus išmokama 100 tūkst. litų. Dar tiek pat pinigų iš pašalpoms skirtų valstybės biudžeto lėšų Šiaulių miesto taryba skyrė inventoriui įsigyti.

J.Sartauskas pasakojo, kad už gaunamas pašalpas šiauliečiai iki šiol dirbo tik nekvalifikuotus darbus savivaldybės biudžetinėse įstaigose. Tačiau dabar pašalpų gavėjai bus siunčiami tvarkyti miesto viešųjų erdvių. Anot mero, aikštes, skverus, parkus tvarkysiantiems darbininkams reikalingi prižiūrėtojai. Šie valdininkai, uždirbsiantys po 1,5 tūkst. litų neatskaičius mokesčių, turės nugabenti ir pargabenti darbo inventorių bei stebėti, ar juo tinkamai naudojamasi. J.Sartauskas neabejojo, kad naujai kuriamos tarnybos darbuotojams padedant Šiaulių miestas taps gerokai gražesnis ir patrauklesnis.

Drausmina programa

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento vedėja Audra Daujotienė LŽ pasakojo, kad dar pernai merija už 8 tūkst. litų įsigijo kompiuterinę programą dirbančiųjų už socialines pašalpas veiklai koordinuoti. „Duomenų bazėje yra visa informacija, kokių darbininkų reikia įstaigoms, su savivaldybe sudariusioms sutartis dėl visuomenei naudingų darbų. Tad žmonės ten ir siunčiami“, - pabrėžė ji.

Toje pačioje duomenų bazėje laikoma ir informacija apie pašalpų gavėjų jau atidirbtas valandas. „Jei žmogus neateina dirbti, iškart tai matome, tad nusižengėlis nebegauna socialinės pašalpos“, - sakė departamento direktorė. Anot A.Daujotienės, įdiegta programa tapo pašalpų gavėjų drausmintoja. Siuntimus dirbti visuomenei naudingus darbus pernai buvo gavę daugiau kaip 700 klaipėdiečių, 200 jų padarė darbo drausmės pažeidimų ir dėl to neteko pašalpų. „Taip sutaupėme 700 tūkst. litų, skirtų pašalpoms“, - sakė ji.

Koordinatorių nereikia

Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos Anos Sudžiuvienės teigimu, laikinojoje sostinėje esančių vienuolikos seniūnijų specialistai pasirūpina, kad pašalpų gavėjams netrūktų visuomenei naudingo darbo. Tad Kauno merijai šio darbo koordinatorių tikrai nereikia.

Alytaus miesto merijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Genė Platūkienė taip pat patikino, kad savivaldybė dėl dirbančiųjų už pašalpas rūpesčių neturi. "Savivaldybės įstaigos pasirūpina, kad jie turėtų darbo“, - patikino valdininkė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"