Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Siekia pažaboti vidaus sandorius savivaldybėse

 
2017 03 28 9:55
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Karnizų keitimas, kalėdinės eglutės papuošimas, fontano priežiūra, mirusių žmonių laidojimas, paukščių populiacijos mažinimas ar atliekų tvarkymo paslaugų užsakymas autobusų parkui – tai tik keli įdomesni pavyzdžiai, kai šias paslaugas savivaldybės vidaus sandoriais patikėdavo savo įmonėms.

Prezidentūra ragina uždrausti

Prezidentūra ragina Seimą uždrausti vidaus sandorius savivaldybėse. Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjo Nerijaus Aleksiejūno teigimu, vidaus sandoriai sudaro prielaidas korupcijai atsirasti.

„Tai, kas yra dabar siūloma, mes matome kaip palikimą galimybės korupciniams sandoriams atsirasti. Nes numatymas, kad vidaus sandoriai būtų įmanomi savivaldybės, tokį kontekstą sukuria“, – antradienį Žinių radijui sakė N.Aleksiejūnas.

Seimas kol kas linkęs leisti vidaus sandorius savivaldybėse, bet uždrausti juos valstybės įmonėse. Galutinis balsavimas šiuo klausimu numatomas ketvirtadienį.

Anot N.Aleksiejūno, „dabartinė situacija Seime parodo, kad trūksta politinės valios priimti sprendimus ir uždrausti neskaidrius ir konkurenciją pažeidžiančius vidaus sandorius“.

„Matyt ta dabartinė situacija parodo, kad lobizmas ir noras neskaidriai veikti nulemia tokius sprendimus, prieštaraujančius ir priežiūros institucijų rekomendacijoms“, – teigė jis.

Jis atmetė nuogąstavimus, kad panaikinus vidaus sandorius sumažės savivaldybių savarankiškumas.

„Negalima būtų panaikinti šituo įstatymų savivaldos savarankiškumo. Europos Sąjunga sako, kad šalys pačios turi apsispręsti, tačiau mūsų patirtis, ta patirtis ypač kylanti iš „Lietuvos geležinkelių“ situacijos, parodo, kad negalime tęsti su šita praktika, nes tai tampa tam tikra priemone korupciniams sandoriams atsirasti Manau, kad pozicija aiški, kad sandorių suvaržymas padėtų spręsti visas tas problemas“, – tikino patarėjas.

Griežtai reglamentuoti

Seimas šią savaitę ketina apsispręsti dėl vidaus sandorių likimo – po praėjusią savaitę vykusių svarstymų linkstama jų nedrausti, tačiau griežtai reglamentuoti išimtis, kai savivaldybės galės pasinaudoti šia galimybe.

Už tai, kad vidaus sandoriais būtų panaikinti, pasisako tiek Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), tiek Konkurencijos taryba, susidūrusios su ne vienu kuriozišku atveju, kai savivaldybės piktnaudžiauja numatyta išimtimi. Tuo metu vietos valdžios atstovai tikina, kad laikosi įstatymo ir vidaus sandorius pasitelkia su VPT palaiminimu.

Vidaus sandoriais patiki kapinių priežiūrą, kalėdinės eglės puošimą ar medžių genėjimą

Seimas praėjusią savaitę pasisakė prieš vidaus sandorių draudimą – svarstydamas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisą, kuria siūloma nuo liepos drausti tokius sandorius, parlamentas pritarė kitam siūlymui – tokius sandorius leisti, bet su išimtimis, kai perkant viešai, būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos nepertraukiamumo, kokybės ir prieinamumo. Sutarta, kad šie sandoriai būtų uždrausti tik valstybės įmonėse, akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip pusė akcijų.

„Nepaisant to, kad yra numatyta išlyga, būtų naudinga tokiomis išlygomis nesinaudoti. Visi tie mitai, apie kuriuos kalbama, kad (uždraudus vidaus sandorius – BNS) nebus užtikrinta paslaugų kokybė, nebus galima nusipirkti reikiamų paslaugų, kad ateis blogi privatūs subjektai, kurie išsirinks sau vyšnaites nuo torto ir neteiks tų paslaugų, kurių reikia savivaldybės gyventojams, tai veikiau parodo, kad taip sakantys nėra nusiteikę galvoti apie tai, kaip viešuosiuose pirkimuose reikia tvarkingai ir aiškiai surašyti pirkimų sąlygas, kad būtų perkamos tos paslaugos, kurios savivaldybės gyventojams yra reikalingos“, – praėjusią savaitę Seime kalbėjo Seimo Audito komiteto vadovė konservatorė Ingrida Šimonytė.

VPT vadovės Dianos Vilytės teigimu, didžioji savivaldybių bėda yra ta, kad jos negali suplanuoti lėšų panaudojimo, nėra išanalizavusios rinkos, nežino, kiek yra privačių įmonių, galinčių teikti joms reikalingas paslaugas.

„Pavyzdžiui, Vilniaus miesto rotušėje sulūžo karnizas. Vilniaus miesto savivaldybė iš savo valdomos Vilniaus vystymo kompanijos perka karnizo remontą. Bendrovė samdo verslą ir tai daro be konkurso, pirkdama iš vieno tiekėjo. Kai yra vienas tiekėjas, nėra užtikrinama racionali kaina, racionalus mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimas“, – Seime kalbėjo D.Vilytė.

VPT duomenimis, savivaldybės vidaus sandoriais perka želdinių tvarkymo, fontanų priežiūros, medžių sodinimo, mirusių žmonių palaikų laidojimo paslaugas. Pavyzdžiui, Švenčionių savivaldybės įmonei buvo patikėtas Kalėdinės eglės ir aplinkos puošimas, fontano, šviesoforų priežiūra, Kauno valdžia viešajai įstaigai „Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai“ patikėjo miesto oro kokybės stebėseną, Kretingos bei Kauno valdžia iš savo įmonių pirko kapinių priežiūros paslaugas.

„Pas mus yra išskirta teisė pasinaudoti įstatyme numatyta išimtimi, bet mūsų valstybėje „Lietuvos geležinkeliai“ ir savivaldybės pradėjo vidaus sandorius naudoti tiesiog savo patogumui. Eglučių papuošimas ir nupuošimas kai kuriose savivaldybėse tapo norma, nežiūrint į tai, kad rinkoje egzistuoja verslas, kuris tas paslaugas konkurencijos būdu teiktų ženkliai pigiau ir racionaliau“, – kalbėjo D.Vilytė.

Pasigendama konkurencijos

Pastabų dėl savivaldybių sprendimų patikėti tam tikrų paslaugų atlikimą savo valdomoms įmonėms ne konkurso būdu neretai turi Konkurencijos taryba, įpareigojusi ne vieną savivaldybę nutraukti jau sudarytas sutartis ir organizuoti konkursus. Tarybos sprendimus vėliau patvirtina ir teismai – praėjusią savaitę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) patvirtino Konkurencijos tarybos nurodymą Joniškio rajono savivaldybei nutraukti atliekų tvarkymo sutartį su savo valdoma įmonei ir paslaugų tiekėją pasirinkti konkurso būdu.

Be to, Konstitucinis Teismas dar 2015 metų kovą pasisakė, jog savivaldybės gali sudaryti atliekų tvarkymo sutartis su savo valdomomis įmonėmis be konkurso tik tuo atveju, jei prieš tai įsitikiną, kad rinkoje nėra kitų įmonių galinčių teikti šias paslaugas.

„Konkurencija yra dėl vartotojų gerovės, o pasakymas „ne“ vidaus sandoriams nenaikina įmonių, o įpareigoja jas dalyvauti konkurencingoje procedūroje, įpareigoja veikti efektyviai, varžytis dėl vartotojų“, – praėjusią savaitę Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė.

Anot jos, komunalinių atliekų vežimo ir surinkimo, transporto, kapinių priežiūros, gatvių valymo ar vejų šienavimo paslaugas savivaldybėms galėtų teikti smulkus ir vidurinis verslas, kurio skatinimui valstybė skiria nemažai lėšų.

„Vidaus sandorio eliminavimas neužkirstų kelio savivaldybių įmonėm dalyvauti viešuosiuose pirkimuise, bet jų pasiūlymai konkuruotų su kitų įmonių pasiūlymais ir tada būtų galima teigti, kad savivaldybė darbus, paslaugas ar prekes perka racionaliai, o mes savo mokesčių mokėtojų pinigus investuojame sėkmingai“, – pridūrė VPT vadovė D.Vilytė.

Trečdalyje Lietuvos atliekų tvarkymas patikėtas savivaldybių įmonėms

Už vidaus sandorių panaikinimą pasisako ir privačius komunalinių atliekų tvarkytojus vienijanti Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija (LKATA), kurios duomenimis, šiuo metu trečdalyje Lietuvos teritorijos atliekų tvarkymas yra patikėtas savivaldybių įmonėms.

„Mes teigiame, kad čia yra apie milijonas gyventojų, tapę vidaus sandorių įkaitais ir jų teisė į geriausią paslaugos kainos ir kokybės santykį yra ribotos. Vidaus sandoriai yra visiškai neskaidrus įrankis, visiškai iškraipo rinką, sukuria židinį korupcijai, nes gyventojai nežino, kokiomis sąlygomis sudaromas sandoris, nežino jo terminų, o sandorio eigoje kaina gali būti keliskart keičiama“, – BNS sakė LKATA direktorė Raminta Radavičienė.

Anot jos, Kretingos savivaldybė su savo įmone „Kretingos komunalininkas“ yra sudariusi neribotos trukmės sutartį, o dalis savivaldybių užkirto kelią paslaugas teikti privačioms bendrovėms.

„Kaišiarodyse veikė privati įmonė „Ekonovus“, tada savivaldybė skelbė konkursą, bet jo neįvykdė iki galo ir tada nusprendė paslaugas patikėti savivaldybės įmonei „Kaišiadorių paslaugos“, kuri neturi nieko bendra su atliekomis. Tai sąlygojo prastą paslaugų kokybę, daug ten esančių įmonių skundėsi, kad savivaldybės įmonė net konteinerių pastatyti negali. Vilniaus rajone veikė 4 privačios įmonės, buvo rūšiavimo konteineriai, bet savivaldybė įsivedė vietinę rinkliavą ir pasakė, kad atliekas veš dvi savivaldybės įmonės“, – pasakojo R.Radavičienė.

Jos teigimu, savivaldybėms nusprendus atliekų tvarkymą patikėti konkurso būdu, dalis jų įmonių sugebėtų konkuruoti su privačiu verslu.

„Pavyzdžiui, „Kauno švara“, būdama savivaldybės įmone dalyvavo konkuruose Birštone, Prienų ir Kauno rajonuose“, – sakė LKATA vadovė.

2015 metais Konkurencijos taryba baigė komunalinių atliekų rinkos tyrimą, kuris atskleidė, kad trečdalyje šalies savivaldybių atliekų tvarkymo rinkoje nėra konkurencijos, nes vietos valdžia be konkurso atiduoda šį verslą jos kontroliuojamomis įmonėmis. Paslaugų kainos skyrėsi nuo 5 iki 100 proc. – mažiausios kainos buvo ten, kur paslaugų teikėjai pasirenkami konkurso būdu, o didžiausios – be konkurso.

Savivaldybės neįžvelgia pavojų vidaus sandoriuose

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė sako vidaus sandoriuose neįžvelgianti tiek pavojų, kaip nurodo jų kritikai. Anot jos, neretais atvejais vidaus sandoriai savivaldybėms yra vienintelė galimybė greitai ir paprastai įsigyti nedidelės vertės prekių ar paslaugų.

„Ta išimtis pagal šiandien galiojantį Viešųjų pirkimų įstatymą numato, kad dėl vidaus sandorių, jeigu savivaldybė atitinka tam tikrus reikalavimus, kreipiasi į Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu leisti sudaryti vidaus sandorį su savo įmone. (...) Niekas nesako, kad konkurencijos procedūra turi būti ignoruojama, tačiau savivaldybės neįžvelgia tiek pavojų, kiek kai kurios institucijos“, – BNS sakė R.Žakaitienė.

Anot jos, savivaldybės baiminasi, kad patikėjus paslaugas privačiam verslui, šis neužtikrins tinkamo jų įgyvendinimo.

„Reikia neužmiršti, kad nors konkurso būdu ir bus išrinktas geriausias pasiūlymas, bet Lietuvoje atsiranda ir įsigali tam tikros monopolijos ir ta konkurencija yra imituojama. Atliekų tvarkymo srityje tų verslo grupių nėra daug, jos pačios susitaria tarpusavyje ir galbūt sumažindamos kainą gali laimėti konkursus, bet ar tai yra ta tikroji konkurencija“, – retoriškai klausė R.Žakaitienė.

Pernai gruodį Konkurencijos taryba skyrė 0,6 mln. eurų baudą atliekų tvarkymo įmonei „Ecoservice“, kuri, dalyvaudama Marijampolės apskrities komunalinių atliekų tvarkymo konkurse, sudarė kartelinį susitarimą su kitomis dvejomis bendrovėmis.

„Yra savivaldybių, kur gyventojų skaičius yra sumažėjęs ir tas savivaldybių įmonių poreikis yra išsiplėtęs, joms pavedama atlikti darbus, kur reikalinga nedidelė paslauga, o čia reikėtų daryti konkursą, ilgos procedūros. (...) Savivaldybės sako, kad reikia siekti skaidrumo, konkurencingumo, bet negalima griežtai uždrausti to, kas kai kurioms savivaldybėms yra būtina“, – sakė Savivaldybių asociacijos vadovė.

Tarp savivaldybių pirmauja Vilnius ir Kaunas

Preliminariais VPT duomenimis, visos perkančiosios organizacijos 2016 metais kartu su vidaus sandoriais sudarė 4,732 mlrd. eurų vertės sutarčių, iš jų vidaus sandoriais – už 138,3 mln. eurų, o vien savivaldybės – atitinkamai už 538 mln. ir 68,9 mln. eurų. Daugiausiai vidaus sandorių pagal vertę pernai sudarė Vilniaus (35,5 mln. eurų), Kauno miesto (24,3 mln. eurų) ir Raseinių rajono savivaldybės (3,2 mln. eurų).

2011–2016 metais sudaryta viešųjų pirkimų sutarčių ir vidaus sandorių iš viso už 27,295 mlrd. eurų, iš kurių vidaus sandorių – už 1,005 mlrd. eurų, o vien savivaldybių – atitinkamai už 2,78 mlrd. ir 420,7 mln. eurų.

Daugiausiai vidaus sandorių 2011–2016 metais sudarė Kauno (214,3 mln. eurų, arba 26,1 proc. visų viešųjų pirkimų ir vidaus sandorių vertės), Panevėžio (54,1 mln. eurų, 49,7 proc.), Vilniaus miesto (41,9 mln. eurų, 7 proc.) ir rajono (27,5 mln. eurų, 32,4 proc.), Raseinių rajono (14,8 mln. eurų, 30,4 proc.) ir Molėtų rajono savivaldybės (12,3 mln. eurų, 30,6 proc.).

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"