TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Siekia tapti patrauklūs ne tik keliautojams

2013 10 14 6:00
V.Komskis Pagėgių savivaldybės administracijos nuotrauka

Antrąjį dešimtmetį skaičiuojanti Pagėgių savivaldybė garsėja kaip vartai į šalia esančią Rusijos Kaliningrado sritį. Tačiau Pagėgių meras Virginijus Komskis pripažįsta, kad tiek Nemuno upės, tiek kaimynystės su Rusija pranašumais oficialiai dar menkai naudojamasi.

- Jūsų savivaldybė yra viena jauniausių ir mažiausių Lietuvoje. Ar atsiskyrimas nuo kur kas stambesnio Šilutės rajono pateisino lūkesčius?

- Įkūrus savivaldybę įvairiapusiškai suaktyvėjo kultūrinis visuomeninis gyvenimas, atsigavo verslas. Dabar, atsiradus galimybei dalį Europos Sąjungos lėšų skirstyti pačioms savivaldybėms, galime atkreipti dėmesį į savo kultūrinius, sportinius poreikius. Turime galimybę ir kompleksiškai sutvarkyti miesto centro viešąsias erdves, atnaujinti poilsio ir rekreacinių zonų infrastruktūrą, sukurti palankias pramonės ir verslo plėtros sąlygas.

- Pagėgių savivaldybė – pasienio regionas, šalia – didžiausia šalies upė Nemunas. Kaip naudojamasi šiais pranašumais?

- Iki galo pasinaudoti pasienio regiono pranašumais be Vyriausybės sprendimų Pagėgių savivaldybė nepajėgi. Nemuno teikiamos galimybės - kol kas tėra vizija. Pagėgių turizmo centras ateinančiais metais ketina įsigyti turistinį laivą, kuriuo galės plaukti iki 40 asmenų. Jis turėtų plukdyti turistus Nemuno trasa Panemunė-Rambyno kalnas.

Su greta esančiu miestu Sovetsku (Kaliningrado sritis) derinami nauji projektai, kurie atvertų galimybę Nemuną panaudoti turistinei laivybai. Vienas iš kaimyninių miestų projektų - Panemunėje įrengti prieplauką, kurioje taip pat būtų įmanoma saugoti vandens transportą.

- Pagėgiai daugeliui žmonių asocijuojasi su pasienio postu bei kontrabanda, tačiau, ko gero, ne tik tuo kraštas galėtų būti garsus?

- Tokios asociacijos yra klaidingos. Pagėgiuose įsikūrusi Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinė, kuri apima Šakius, Jurbarką, Pagėgius, Šilutės rajoną. Tad tai, kas tose teritorijose įvyksta, viskas priskiriama Pagėgiams.

Tačiau daug dėmesio skiriame verslumui bei ūkininkavimui, todėl galime pasidžiaugti stambiomis įmonėmis, tokiomis kaip „Vilkyškių pieninė“, „Klaipėdos mėsinė“, bei sėkmingai dirbančiais stambiaisiais ūkininkais. Mūsų kraštas garsus ir savita kultūra, meile Mažajai Lietuvai - knygnešių, rašytojų, lietuvininkų bei raštijos gimtinei.

- Esate iš tų merų, kuriuos dažnai galima sutikti įvairiose Vilniaus institucijose, ypač Seime. Kokios bėdos verčia nuolat minti aukščiausių šalies institucijų slenksčius?

- Kaip Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentui, Regionų komiteto nariui, tenka bendrauti su Seimo nariais. Pagėgių savivaldybė, kaip ir kitos, neturi savarankiškumo planuodama savo biudžetą. Savivaldybės biudžetas sudaromas ne pagal konkrečius poreikius, bet pagal Finansų ministerijos apskaičiuotus ir įvertintus rodiklius. 2008 metais prasidėjus krizei, išryškėjo švietimo, investicijų problemos, išaugęs nedarbas sukėlė socialinių problemų. Todėl tenka kreiptis į tam tikras institucijas dėl papildomo finansavimo įvairiems sektoriams.

- Kokiose srityse pastebima ekonominė pažanga? Ar pavyksta į savivaldybę pritraukti užsienio investicijų?

- Pagėgių savivaldybė yra kaimiška teritorija, tad ūkininkai patys investuoja, plečia ūkius, dalyvauja projektuose. Užsienio investicijos ateina labai atsargiai. Tai yra ne tik savivaldybės problema. Investuotojai susiduria su jiems ne visai palankiais įstatymais. Be to, mūsų savivaldybė yra toliau nuo didžiųjų miestų, kuriuose dažniausiai investuojama. Pagėgiuose įrengta pramoninė zona, tačiau kad verslininkai susidomėtų investicijomis į mažus miestelius, aktyviau skatinti turėtų Vyriausybė.

- Ką darote, kad žmonės nebėgtų iš Pagėgių?

- Pastaraisiais metais baigėme įgyvendinti nemažai didelių projektų tiek pačiame mieste, tiek seniūnijose. Pastatytas ir įrengtas Pagėgių kultūros centras, sutvarkytos viešosios erdvės. Pagėgių komunalinis ūkis įgyvendino savivaldybės teritorijoje vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo projektus, kurių vertė apie 27 mln. litų. Pagėgių savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių remontui, rekonstrukcijai ir priežiūrai per 2005-2012 metų laikotarpį panaudota apie 13 mln. litų. Taip pat rekonstruoti seniūnijų bendruomenės namai, kuriais naudojasi vietos bendruomenės ir bendruomenių organizacijos.

- Kokią Pagėgių savivaldybę regite po 10-20 metų?

- Daug priklausys nuo to, kaip skatinsime grįžti žmones, kaip padėsime jiems kurti ir įsikurti. Pagėgiai sparčiai gražėja, tačiau svarbiausia, kad savivaldybė pasiūlytų geras sąlygas veiklai, idėjoms įgyvendinti, t. y. dėmesį nuo statybų ir plytų būtina perkelti prie žmogaus. Tuomet savo mieste galėsime dirbti ir uždirbti, pasitikėti savimi ir savo šalimi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"