Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
GIMTASIS KRAŠTAS

Siras pabėgėlis atranda Lietuvą

 
2017 01 30 14:50
Achmadas Mardinis Asmeninio albumo nuotraukos

Po prieš kelis mėnesius vykusių riaušių ir neramumų dabar Ruklos pabėgėlių priėmimo centre vyrauja taikingas ir ramus gyvenimas. Ir nueiti į parduotuvę, ir pasivaikščioti miestelyje jau nepavojinga. Vietiniai gyventojai po skaudžių pamokų į pabėgėlius ėmė žiūrėti labiau pagarbiai ir išlaikydami psichologinį atstumą.

Pasak Pabėgėlių priėmimo centre prieš kelis mėnesius įsikūrusio 28 metų Achmado Mardini iš Sirijos miesto Damasko, neramumų priežastis galėjo būti ir pačių pabėgėlių elgesys. Konflikte niekada nebūna vienos teisiosios pusės – savo kaltę pripažįsta ir pabėgėliai, ir Ruklos gyventojai. Siras Achmadas sako, kad pabėgėlio gyvenimas nėra lengvas, lygiai kaip ir lietuvių, po Antrojo pasaulinio karo ar dabar įsikuriančio svečioje šalyje, nes laukia ilga adaptacija, kankina tėvynės ir gimtųjų namų ilgesys.

Achmadas sparčiai mokosi lietuvių kalbos. Pasak Centro darbuotojų, Achmadas yra vienas geriausiai besimokančių ir didžiausią norą kalbėti ir rašyti lietuviškai demonstruojančių pabėgėlių. Achmadas įsitikinęs, kad lietuvių kalba tikrai nėra sunki ir neišmokstama – viską lemia valia ir pastangos.

Iki kelionės į Lietuvą Achmadas bėgo iš kariaujančios Sirijos laivu į Turkiją, vėliau atsidūrė Graikijoje ir iš ten pasirinko savo naujais namais Lietuvą. Achmadas kategoriškai neigė ketinęs ar dabar ketinantis bėgti į labiau ekonomiškai pažengusias Vakarų Europos šalis – Lietuva Achmadui atrodo esanti ideali vieta kurtis naują gyvenimą. Čia netgi geriau nei, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje, nes pabėgėlių priėmimo klausimas nėra toks aštrus ir verčiantis konfliktuoti.

Sirijoje Achmadas dirbo vaizdo operatoriumi – kamera filmavo televizijos serialus. Panašaus darbo tikisi ir Lietuvoje. Achmadas pagal religines pažiūras yra nepraktikuojantis musulmonas: išgirdęs klausimą „kiek kartų per dieną meldžiatės“, pabėgėlis nusišypso ir atsako: „nė vieno“. Achmadas sutinka su teiginiu, kad vakariečiai tiesiog nepažįsta musulmonų ir todėl jų bijo. Islamas yra nė kiek ne blogesnė religija už katalikybę ar judaizmą. Problemų kelia tai, kad islamas turi gana daug kovingų atmainų, sektų, kurios su daugeliu eilinių musulmonų yra niekaip nesusijusios. Dauguma musulmonų šalyse, kur nėra karo, gyvena paprastai ir tikrai nėra nusiteikę kovingai.

Pabėgėlių dienos Ruklos Centre gana vienodos: ryte prasidedančios lietuvių kalbos ir kitokios paskaitos baigiasi tik vakarop, todėl norintiems mokytis nuobodžiauti nėra kada. Gerai išmokę lietuvių kalbą, pabėgėliai susiranda darbus ir apsigyvena įvairiuose Lietuvos miestuose. Esama ir ypatingos sėkmės istorijų. Štai praėjusiais metais dar Ruklos pabėgėlių centre gyvenusi menininkų pora Farah Mohamed ir Madždas Kara, jau įsikūrė sostinėje Vilniuje ir ten kuria savo karjerą.

Teiginys, neva pabėgėliai atims darbus iš vietinių gyventojų, yra visiška netiesa, nes Rukloje šiuo metu gyvena tik kiek daugiau nei 100 Lietuvoje prieglobstį nuo karo radusių žmonių, o per praėjusius metus Centre gyveno tik apie pustrečio šimto pabėgėlių. Didžioji dalis pabėgėlių į Ruklą, kaip ir Achmadas, patenka iš Graikijos, kuri tėra tarpinė stotis. Pabėgėlis Achmadas teigia, kad, skirtingai nei praėjusiais metais, šiuo metu Rukla ir Jonava rodo pavyzdį Lietuvai ir likusiam pasauliui, kaip taikiai sugyventi su kitos rasės, tikėjimo, tautybės žmonėmis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"