TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Siūlo griauti Juodkrantės švyturį

2015 12 09 6:00
1950 metais statytas švyturys – svetimkūnis ant Raganos kalnu vadinamos kopos vidury miško. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) vadovybė netrukus pradės derybas su Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA) dėl galimybės demontuoti sovietmečiu statytą Juodkrantės švyturį.

Švyturio vietoje ant legendinio Raganos (Bloksbergo) kalno norima atstatyti prieškariu buvusį vieną populiariausių turistinių objektų Juodkrantėje: regyklą su mediniu paviljonu ant kopos viršūnės. „Esame pasiryžę pradėti pokalbius su uostininkais dėl to švyturio demontavimo. Jis nėra įtrauktas į kultūros paveldo vertybių sąrašą ir darko aplinką. Kyla pagrįstas klausimas: ar šiais modernios navigacijos laikais švyturys atlieka savo funkciją?“ – svarstė KNNP direktorė Aušra Feser.

Kurs miško parką

Idėja pagal galimybes rekonstruoti prieškario Juodkrantės turistinius takus, prikeliant aukso amžių išgyvenusio kurorto legendas, brendo jau ne vienus metus. „Dabar atsirado reali proga pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis ir įgyvendinti daugelį sumanymų. Kalbame apie galimybes sutvarkyti Juodkrantės miško parką ir Gintaro įlanką. Bus tariamasi su vietos žmonių bendruomene, Kretingos miškų urėdija, nes norime atgaivinti tai, kas gražiausia ir įdomiausia“, – LŽ aiškino A. Feser.

Kalbėdama apie miško parką nidiškė turėjo omenyje teritoriją nuo kormoranų kolonijos ant Garnių kalno iki kopos su Juodkrantės švyturiu. „Yra išlikę daug ikonografijos, net XX amžiaus pradžios žemėlapių, kuriuose pažymėti buvę takai. Kadaise Juodkrantė buvo didžiausias Kuršių nerijos kurortas. Turistai čia plūdo ne tik dėl gamtos, bet ir dėl sukurtos mistiškos bei estetiškai įdomios infrastruktūros“, – pasakojo KNNP vadovė. Todėl bus tariamasi su miškininkais, juodkrantiškiais ir bandoma neperlenkiant lazdos atverti tam tikras vietas.

„Sieksime grąžinti ir istorinių takų pavadinimus: Pašto kelio, Kopų kelio, Žaliojo kelio bei kitus. Gražiausiose vietose stovėjo suoliukai, miške buvo įrengta ne viena vaikų žaidimo aikštelė. Visa tai ilgainiui sunyko: ir senieji pavadinimai, ir kurortininkų itin mėgstamos vietos. Todėl mėginsime jas sutvarkyti“, – teigė A. Feser.

Darko aplinką

Šis medinis paviljonas su regykla buvo viena lankomiausių Juodkrantės kurorto vietų.LŽ archyvo nuotrauka

Viena ambicingiausių idėjų – demontuoti 1950 metais iš metalinių konstrukcijų suręstą Juodkrantės švyturį ir atstatyti iki Antrojo pasaulinio karo buvusį apžvalgos paviljoną. „Tačiau norime sulaukti ir vietos žmonių reakcijos, taip pat įvertinti galimybes dėl laivininkystės niuansų. Pro švyturį driekiasi nuostabus pasivaikščiojimų takas, pavadintas Bloksbergo promenada. Jį taip pat gaiviname, bet nukeliavę prie Raganos kalnu vadinamos aukščiausios Juodkrantėje kopos išvystame silikatinių plytų elektros pastotę vidury miško ir ant kopos riogsantį bei aplinką darkantį švyturį. Norint suvokti, kokia ši vieta buvo prieškariu, tereikia pažvelgti į išlikusias nuotraukas“, – tikino KNNP direktorė.

XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pirmojoje pusėje dabar gerai žinomas Raganų kalnas, papuoštas skulptūromis, vadinosi Jono kalnu. Raganos kalnas buvo tik ten, kur dabar stovi švyturys. Vietiniai jį vadino Bloksbergo kalnu.

„53 metrus virš jūros lygio iškilęs kalnas turi natūralią aikštelę. Dėl jos, matyt, ir atsirado pasakojimai apie šokančias raganas. XIX amžiuje pirmieji Juodkrantės kurorto infrastruktūros plėtotojai naudojosi kopa kaip regykla: į kalną vedė mediniai laipteliai, o viršūnėje stovėjo paviljonas. Vaizdus iš jo turistai vadino vienais gražiausių pasaulyje – nuo kopos buvo matyti ir jūra, ir marios, ir Gintaro įlanka. Po karo regykla sunyko ir jos vietoje buvo pastatytas griozdiškas švyturys“, – pasakojo A. Feser.

Jei būtų priimtas sprendimas demontuoti švyturį ir atstatyti paviljoną, pašnekovės manymu, greičiausiai tektų praretinti pušų masyvus, kad medžiai neužgožtų vaizdo. „Ateityje kalbėsimės ir su uostininkais, ir su Kretingos miškų urėdija dėl kraštovaizdžio formavimo kirtimų toje vietoje. Projektavimo darbai galėtų prasidėti kitąmet“, – tvirtino ji. Už tai, kad būtų atstatytas istorinis paviljonas, pasisako ir paveldosaugininkai, nes sovietmečiu iškilęs švyturys – jokia kultūros vertybė.

Orientyras jūroje

LSLA direktorius Robertas Tarasevičius nesiėmė prognozuoti, kokią įtaką laivybai Baltijos jūros priekrantėje turėtų Juodkrantės švyturio demontavimas. „Švyturiai nebūtinai rodo kelią į uostą. Nidos ir Juodkrantės švyturiai laivavedžiams padeda nustatyti jų buvimo vietą jūroje, orientuotis. Kiekvienas toks įrenginys turi savo mirksėjimo „kalbą“, pagal kurią jūrininkai žino, koks tai švyturys“, – aiškino R. Tarasevičius. Pavyzdžiui, per 900 metrų nuo jūros stovinčio Juodkrantės švyturio šviesos signalas matomas 33 km spinduliu: jo balta šviesa 3 sekundes dega, 5 nedega.

Šis švyturys aktualiausias priekrantės žvejams ir plaukiojantiesiems jūroje pramoginiais laivais. „Sunku pasakyti, ar jo netekus būtų patirta didelių nepatogumų. Bet juk ne visi turi GPS aparatus, be to, jie gali sugesti. Patyrę jūrininkai orientuojasi pagal švyturius, kurių mūsų pakrantėje tėra keturi. Todėl derantis reikės pasitelkti rimtus argumentus ir faktus, diskutuoti“, – tikino R. Tarasevičius.

Anot jo, realiau būtų galima kalbėti apie galimybes perkelti švyturį į kitą vietą, esančią greta, ir taip atlaisvinti Bloksbergo kalną paviljonui įrengti. „Jei švyturys būtų patrauktas šimtą metrų į šoną, laivavedžiams tai nebūtų tragedija, nors praeitų šiek tiek laiko, kol jie priprastų prie pokyčių. Klausimas kitas: ar to tikrai reikia, kiek tai kainuotų ir kokie būtų finansavimo šaltiniai? Pradėti diskusijas galima“, – sakė LSLA vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"