TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Siūloma įteisinti etnografinių regionų herbus

2014 07 19 6:00
Šalia Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos heraldikos netrukus turėtų atsirasti ir Suvalkijos (Sūduvos) bei Mažosios Lietuvos herbai. LŽ archyvo nuotraukos

Reprezentaciniuose renginiuose plazdančios vėliavos su žemaičių, aukštaičių ar dzūkų herbais balansuoja ties legalumo riba - regionų herbų nei prezidentas, nei niekas kitas netvirtina, nes to nenustato įstatymai. Grupė parlamentarų ragina užtaisyti šias spragas.

Pagal dabartinius įstatymus oficialiai sukurtus ir patvirtintus herbus gali turėti tik valstybė, apskritys, savivaldybės, miestai, miesteliai ir kaimai. Jų heraldinius ženklų etalonus tvirtina prezidentas. Aukštaitijos, Dzūkijos, Mažosios Lietuvos, Suvalkijos ir Žemaitijos herbų įteisinimas šiuo metu apskritai nereglamentuojamas, nors patys etnografiniai regionai įteisinti jau apie 15 metų. Be to, Seimas 2015-uosius yra paskelbęs Etnografinių regionų metais.

Podukros vietoje

Lietuvos heraldikos komisija dar 1994 metais derino Žemaitijos mažąjį, po penkerių metų - didįjį herbus. 2003-iaisiais komisija pritarė Dzūkijos didžiojo ir mažojo herbo bei vėliavos projektams, 2006 metais - Aukštaitijos didžiojo herbo ir vėliavos projektams. Pastaruoju metu Etninės kultūros globos tarybos iniciatyva pradėti kurti Mažosios Lietuvos herbo ir Suvalkijos (Sūduvos) herbo bei vėliavos projektai. Tačiau kol nė vieno šalies regiono heraldika neįteisinta.

„Lietuvos etnografiniai regionai savo reikšme daug svarbesni negu jokio administracinio statuso neturintys kaimai. Mūsų regionai galėtų prilygti kitų Europos šalių kultūriniams istoriniams regionams, turintiems oficialią heraldiką“, - LŽ pažymėjo vienas Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo pataisų iniciatorių Seimo narys Algis Kašėta.

Liberalo siūlymams keisti šį įstatymą pritaria kolegos iš įvairių Seimo frakcijų - konservatorė Irena Degutienė, socialdemokratė Birutė Vėsaitė, "tvarkietis" Vytautas Kamblevičius, „darbietis“ Kęstutis Daukšys.

Kyla neaiškumų

Lietuvos etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys stebėjosi, kodėl iki šiol dar niekam nebuvo užkliuvę, kad etnografinių regionų herbai nėra įteisinti, ir net nenumatyta galimybė to padaryti.

„Tarmių metai parodė, jog esame neužmiršę savo šaknų. Žmonės save kultūriškai dar tapatina su tam tikru etnografiniu regionu, tam tikromis istorinėmis žemėmis. Todėl reikėtų įteisinti regionų vėliavas, herbus“, - sakė jis. V. Jocys pabrėžė, kad neaiškumų dėl etnografinių regionų herbų ir vėliavų statuso pirmiausia kilo būtent Etninės kultūros globos taryboje. Mat ši atributika naudojama per įvairias šventes, net per prezidento inauguracijos iškilmes.

Kultūrinė vertybė

Į etnografinius regionus Lietuva skirstoma jau ilgą laiką. Vieni regionai turėjo savo herbus ir vėliavas, kitiems nebuvo lemta jų turėti. LŽ kalbinta Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Zita Mackevičienė abejojo, ar kas nors pasikeis, jei Aukštaitijos vėliava ir herbas bus patvirtinti prezidento. „Kol kas stinga nusistovėjusių tradicijų, kada šie ženklai galėtų būti naudojami ir kokiomis progomis“, - teigė ji.

Važiuojantiesiems per Žemaitiją kai kada į akis krinta prie pastatų šalia Trispalvės iškeltos šio regiono istorinės vėliavos, vaizduojančios mešką. Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Rūta Vildžiūnienė LŽ sakė, kad niekas neverčia žmonių to daryti - tai kiekvieno laisvo apsisprendimo reikalas. Todėl pašnekovė neslėpė abejonių, ar realybėje kas nors pasikeistų, jei būtų įteisinti Žemaitijos herbas ir vėliava. „Tai buvo ir išliks daugiau kaip dvasiniai dalykai - kiek kas širdyje Žemaitijos turi, atitinkamai ir elgiasi. Čia kaip su žemaičio pasu - tai daugiau garbės reikalas“, - kalbėjo ji.

R. Vildžiūnienės teigimu, nepakanka įteisinti etnografinių regionų heraldikos, reikia, kad tie regionai iš tikrųjų įgytų realią prasmę. Kol kas apie tai anksti kalbėti, nes iki šiol niekas net nepasirūpino pastatyti etnografinių regionų riboženklių. Todėl keliautojai nežino, kada įvažiuoja į Dzūkiją, Žemaitiją ar Mažąją Lietuvą. „Visi tik kalbame, kad Lietuvoje yra etnografiniai regionai, bet iš darbų to nematyti“, - pažymėjo R. Vildžiūnienė.

Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Zigmas Kalesinskas tvirtino, kad nereikėtų tapatinti etnografinių regionų su ekonominiais Lietuvos regionais. Etnografiniai regionai, jo manymu, turėtų išlikti kultūrinė vertybė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"