TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Skaičiuojant ateitį šimtmečiais

2008 04 30 0:00
Architekto R.Paleko suprojektuotas naujasis Vilniaus universiteto bibliotekos pastatas Saulėtekyje.
VUB archyvo nuotrauka

Vienos seniausių ir turtingiausių Rytų ir Vidurio Europoje Vilniaus universiteto bibliotekos laukia tikrai brangus ir ambicingas projektas. Naujasis bibliotekos pastatas bus pirmasis Saulėtekio mokslo ir technologijų slėnio statinys.

"Pastarieji porą metų pažymėti didelių pokyčių ženklu, - sakė LŽ Vilniaus universiteto bibliotekos informacinio aprūpinimo, ūkio ir finansų reikalų direktorė Irena Krivienė. - Atlikti didžiuliai rekonstrukcijos darbai senosios bibliotekos erdvėse, taip pat parengtas naujojo pastato - Mokslinės komunikacijos centro - projektas. Saulėtekio slėnyje biblioteka paslaugas teiks ne tik Vilniaus universiteto bendruomenei, bet ir ten įsikūrusiems mokslininkams ir verslo įmonėms."

Rieduliai pamiškėje

Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinių komunikacijų centras susidės iš trijų korpusų, po žeme sujungtų viena erdve: du požeminiai aukštai bus skirti saugykloms ir vienas - techninei įrangai. Biblioteka seniai laukė naujo pastato, nes seniai neturi kur dėti knygų, tačiau pašnekovė džiaugėsi, kad 1988 metų projekto neleido įgyvendinti politiniai įvykiai. Tuometiniai statiniai nebūtų buvę tokie modernūs kaip dabartiniai, rodantys pasaulio bibliotekų patirtį, kai pasirenkamos naujausios architektūros formos, išsiskiriančios iš aplinkos ir pritraukiančios į biblioteką ne tik nuolatinius skaitytojus. Naujieji statiniai Saulėtekyje primins būdingą lietuvišką kraštovaizdį - tarsi iš laukų atvežti rieduliai, prigludę prie miškelio.

Naujojo pastato atviruose fonduose numatyta sutalpinti per 300 tūkst. spaudinių. Biblioteka bus atvira visą parą. Lankytojų lauks modernios patalpos moksliniams projektams, konferencijų ir parodų salės, skaitykla, knygynas, kavinė. Aikštė priešais biblioteką turėtų tapti akademinės visuomenės traukos centru. Miškelyje šalia bibliotekos kaip aliuzija į Dionizo Poškos baublius turėtų atsirasti skulptoriaus Tado Gutausko akmeniniai baubliai. Išskaptuotų akmenų viduje numatyta įrengti individualias darbo kabinas - kompiuterizuotas ir reikiamais ryšiais sujungtas su konferencijų sale, kad būtų galima sekti, kas joje vyksta.

Pasak I.Krivienės, Mokslinių komunikacijų centras turėtų gyvuoti mažiausiai dar 200 metų. Vilniaus universiteto bibliotekai dabar yra daugiau kaip 400 metų ir sunku pasakyti, kokie bus visuomenės poreikiai, kai jai jau bus per 600 metų.

HIC - čia

Vilniaus universiteto biblioteka pratęsė šios žiemos tradiciją ir tris pavasario mėnesius kiekvieną trečiadienį kviečia iš naujo pažinti senąjį mokslo, kultūros ir istorijos paveldą. Prie skulptoriaus Jono Meškelevičiaus sukurtų Vilniaus universiteto bibliotekos durų susirinkę lankytojai pirmiausia vedami į Retų spaudinių skaityklą, įrengtą P.Smuglevičiaus salėje, vėliau -Profesorių skaitykla, J.Lelevelio salė, buvusi Vilniaus universiteto astronomijos observatorija Baltojoje salėje ir, pasidairius iš observatorijos bokšto, už kurį senamiestyje aukštesnis tik Šv. Jonų bažnyčios bokštas, - pažintis su neseniai rekonstruotomis devynių aukštų saugyklomis ir naujuoju Humanistikos informaciniu centru, trumpai vadinamu HIC, lotyniškai reiškiančiu "čia".

Vilniaus universiteto biblioteka iki mūsų dienų yra sukaupusi per 5 mln. leidinių. Retų spaudinių fonde saugoma apie 172 tūkst. didelės mokslinės, kultūrinės ir istorinės vertės spaudinių, išleistų iki 1800 metų. Senųjų spaudinių kolekcijos yra vienos didžiausių bei turtingiausių Rytų ir Vidurio Europoje, pradėtos formuoti nuo pat bibliotekos įkūrimo 1570 metais. Tarp vertingiausių leidinių - Martyno Mažvydo Katekizmo vienas iš dviejų pasaulyje žinomų egzempliorių, Mikalojaus Daukšos Katekizmas, Danieliaus Kleino Gramatikos vienas iš penkių pasaulyje žinomų egzempliorių su priedu. Didžiulės senųjų atlasų ir žemėlapių, sudarytų žymiausių XVI- XVIII a. pasaulio kartografų, kolekcijos.

Bibliotekos turtus niokojo karai ir gaisrai. Dalis knygų buvo išvežta į kitas bibliotekas, jos iki šiol neatgautos. Pasak I.Krivienės, buvo tik vienas atvejis, kai praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje tuometinio bibliotekos direktoriaus prof. Levo Vladimirovo, dvi kadencijas ėjusio ir JT organizacijos bibliotekos direktoriaus pareigas, pastangomis buvo atgauta apie 15 tūkst. senųjų leidinių iš Rusijos.

Paliesti M.Lutherio Bibliją

P.Smuglevičiaus salėje nuolatinėje ekspozicijoje po stiklu galima pamatyti seniausių leidinių: porą knygų iš inkunabulų kolekcijos (seniausios spausdintos knygos nuo XV a. vidurio iki 1500 metų; biblioteka turi 314 tokių knygų), XVI a. Vilniaus planą, M.Mažvydo Katekizmo vienintelę kopiją (originalas laikomas saugykloje), Lietuvos Statuto III redakciją, Vilniaus universiteto auklėtinio Kazimiero Semenavičiaus Amsterdame 1650 metais išspausdintą knygą lotynų kalba "Didysis artilerijos menas".

Keičiamoje parodoje šiuo metu eksponuojami XVI- XVIII a. leidiniai su graviūromis. Jose vaizduojama Anglijos karalienė Elžbieta I ir karalienės Marijos Stiuart galvos nukirsdinimas, 1599 metų Nyderlandų žemėlapis su užrašu "Belgijos liūtas" ir actekų kalendorius. Viena įdomesnių - 4,5 metro graviūra, sulankstyta įdėta į knygą, išleistą 1729 metais. Graviūroje vaizduojamas Švedijos karaliaus Gustavo gyvenimas, žygiai ir laidotuvės.

Lankytojai gali pačiupinėti didžiulę maždaug 2 tūkst. puslapių 1729 metais išleistą Martino Lutherio Bibliją. Medžio viršeliai, aptraukti oda su geležiniais apkaustais, gerai išsilaikė. Puslapiai žymimi iki 400, o tada vėl iš naujo pradedama skaičiuoti.

Prirakintos knygos

Retų spaudinių skyriaus vedėja Virginija Galvanauskaitė parodė įdomiausias XVI a. knygas. Pavyzdžiui, rankraštinis tekstas įrištas ne tradiciškai oda, o pergamentu. Toks pat rankraštinis dokumentas - gaidų knyga, kurioje natos surašytos ant pergamento. Nedažna ir į pergamentą įrišta knyga su atspaustu raštu. Juodos spalvos įspaudai panašūs į tatuiruotę.

Labai įdomiai įliustruotos astronomijos knygelės - su sukliais, pritvirtintais siūleliu prie dangaus žemėlapių, puikiai išsilaikiusių iki mūsų dienų. Kitos knygos netradiciniai skirtukai - skyrių ar paragrafų pradžia pažymėta išsikišusiais bumbuliukais.

Vienos knygos paauksintas blokas (išoriniai puslapių šonai, viršus ir apačia), kitos - ranka spalvintas ir auksintas pirmas paragrafas. Lenkijos ir Švedijos miestų vėliavų knyga - taip pat ranka spalvinta. Geltona spalva - aukso siūleliai, pilka - tikras sidabras. Gana gausiai iliustruota karybai skirta knyga su garsiosios Sapiegų giminės ženklu. Iliustracijos - kas antrame knygos puslapyje ir kuo puikiausiai išsilaikiusios iki mūsų dienų.

Knygos buvo vagiamos visais laikais. Tai patvirtina ir XVI a. knyga su kabliu. Apsisaugoti nuo vagių knygos prie lentynų būdavo tvirtinamos grandinėmis. Tokių išlikusios kelios. Jos - mūsų istorija, mokslininkai rašo net disertacijas iš tokių knygų. Mūsų istorija ir spaudos draudimo metais leistos lietuviškos knygelės rusiškais rašmenimis.

Iš praeities didybės

J.Lelevelio salėje dabar eksponuojami tik asmeniniai istoriko, kartografo ir geografo daiktai, o profesoriaus testamentu Vilniaus universitetui dovanota biblioteka, senų atlasų ir žemėlapių kolekcijos perkeltos į naujas saugyklas dėl geresnės priežiūros.

J.Lelevelio palaikai jo testamento nurodymu taip pat buvo parvežti iš Paryžiaus kapinių į Vilnių ir perlaidoti Rasų kapinėse.

Baltojoje salėje - buvusios Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos istorija. 1753 metais observatoriją pradėjo statyti Vilniaus universiteto profesorius matematikas ir architektas Tomas Žebrauskas, baigė statybas ir pradėjo pirkti instrumentus - astronomas Martynas Počobutas. Jis ilgai vadovavo observatorijai, buvo ir universiteto rektorius. Tais laikais tikrai aukšto europinio lygio observatorija gyvavo iki 1876 metų gaisro. Po jo nebebuvo atkurta, geresni instrumentai išvežti į kitas observatorijas. Liko teleskopų, sekstantų, didelis kvadrantas, keturi gaubliai. Iš XVII amžiaus pradžios išlikę gaubliai poriniai: vienas - žemės, kitas - dangaus. Tokie pat poriniai ir XVIII a. vidurio gaubliai. 1770 metų Lietuvos žemėlapyje, labai smulkiame aniems laikams, matyti dar platus Lietuvos vaizdas.

�domūs skai�iai ir faktai

Vilniaus universiteto biblioteka buvo įkurta 1570 metais. Jos pagrindą sudarė Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto bei Vilniaus vyskupo sufragano Jurgio Albinijaus knygų rinkiniai. Amžiams bėgant bibliotekos fondus papildė daugelio to meto Lietuvos bažnyčios hierarchų bei krašto magnatų dovanotos knygos.

Retų spaudinių skyriuje šiuo metu saugoma 172 tūkst. didelės mokslinės, kultūrinės ir istorinės vertės spaudinių, išleistų iki 1800 metų: 313 inkunabulų, 1650 paleotipų, žymių Vakarų Europos leidėjų - Aldų, Elzevyrų, Plantinų - leidinių. Čia saugomas kartografijos fondas, kuriame yra apie 1000 senųjų atlasų ir 10 tūkstančių žemėlapių, sudarytų žymiausių XVI-XVIII a. pasaulio kartografų. Senųjų lietuviškų knygų fondas (12 tūkst. spaudos vienetų) - nacionalinis pasididžiavimas. Jis apima leidinius lietuvių kalba nuo pirmosios lietuviškos knygos - M.Mažvydo Katekizmo - pasirodymo iki 1917 metų. Tai didžiausias ir išsamiausias senųjų lietuviškų leidinių rinkinys pasaulyje. Jame saugomas vienas iš dviejų žinomų pirmosios lietuviškos knygos egzempliorių, pirmoji (išlikusi) Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje lietuvių kalba išleista knyga - M.Daukšos Katekizmas (Vilnius, 1595), B.Vilento Enchiridionas ir Evangelias bei epistolas (Karaliaučius, 1579) ir kiti.

Rankraščių skyriuje saugoma per 259 tūkst. XIII-XX a. dokumentų įvairiomis pasaulio kalbomis. Viena didžiausių rankraščių fondo dalių - senojo Vilniaus universiteto ir jo profesorių asmeniniai archyvai. Yra pergamentų, gaidų, autografų, fotografijų, architektūros planų ir kt.

Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma garsių Lietuvos ir pasaulio mokslo bei kultūros veikėjų, karališkųjų šeimų ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų autografų kolekcija. Joje yra ir Viktoro Hugo, Voltaire'o autografų.

Grafikos darbai Vilniaus universiteto bibliotekoje renkami ir saugomi nuo XIX a. pradžios. Dabar bibliotekos Grafikos kabinete yra apie 91 tūkst. atspaudų.

Mažiausia saugoma knyga yra 10x11 mm dydžio. Seniausias rankraštis išlikęs iš XIII a. pradžios, o seniausia knyga išleista XV amžiaus antroje pusėje.

Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma universiteto auklėtinio inžinieriaus K.Semenavičiaus knyga "Didysis artilerijos menas". 1650 metais išleistoje knygoje pirmą kartą iškelta daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos idėja.

Šiemet buvo atrasti iki šiol nežinomi kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos kūrinių rankraščiai (11 lapų natų).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"