TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Skardžius paplūdimiuose "sukūrė" vamzdis

2012 11 30 6:00
Spėjama, kad vienas krantų ardymo "kaltininkų" yra šis vamzdis, kuris neleidžia srovėms judėti tolyn./Deniso Nikitenkos nuotrauka

Gelbėjant nykstančius Palangos paplūdimius nuo 2004 metų jau išleista daugiau 30 mln. litų jiems papildyti smėliu, tačiau šis triūsas kaskart vis nueina niekais. Šįkart dėl to kalta ne tiek pati jūra, o joje tūnantis sovietinis reliktas. 

Šį rudenį kurorto paplūdimyje stūkso fiordus primenantys apie 2 metrų aukščio skardžiai. Jie tik didėja ir toliau naikina poilsiautojų taip mėgstamus smėlėtus plotus.

Aiškinantis šio proceso priežastis mokslininkų žvilgsniai nukrypo į seną jūros dugnu iš kranto nutiestą vamzdį. Skardžiai formuojasi dėl kranto liniją graužiančių povandeninių srovių. Jos atsimuša į nebenaudojamą vamzdį ir atlieka savo juodą darbą, užuot tekėjusios toliau palei krantą. Ateinantį pavasarį sovietinį reliktą bus bandoma pašalinti.

Pasmerktas ruožas

Šiuo metu Palangos paplūdimius galima padalyti į dvi dalis: nuo Birutės parko iki tilto ir nuo jo iki Rąžės žiočių.

Pirmasis ruožas - kone pavyzdinis pliažas: platus, krantai be jokių išgraužų. Vietomis paplūdimys yra net apie 100 metrų pločio, tad akivaizdu, kad šiais metais į jį supiltas smėlis niekur nedingo.

Tačiau už Palangos tilto einant gelbėtojų stoties link vaizdas pasikeičia kardinaliai - apie 300 metrų ilgio kranto virtę stačiais smėlio skardžiais, paplūdimys susiaurėjęs iki keliasdešimties metrų pločio. Jūra negailestingai skalauja smėlį ir pasiglemžia vis didesnę jo dalį.

Dar rugpjūtį buvo aišku, kad nuo pavasario, kai buvo išpilta tūkstančiai kubinių metrų smėlio, Baltija jau nuplovė apie 30 tūkst. kubinių metrų jo už milijoną litų. Nuo 2010 metų abiejose tilto pusėse paplūdimiai "suvalgė" apie 17 mln. litų.

"Iki 2014-2015 metų paplūdimiai smėliu nebebus papildomai "maitinami", nes bus pasibaigęs Europos Sąjungos fondų finansavimo periodas, krantotvarkos programai skiriamų pinigų galima tikėtis anksčiausiai tik po dvejų metų", - LŽ sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.

Šalins vamzdį

Mokslininkai aiškina, kad tilto dešinėje esanti paplūdimio dalis nyksta dėl ties ta vieta prie krantą susiformuojančių srovių ir po tiltu esančios akmeninės bunos.

"Ši buna saugo tilto pamatus, tačiau ji neleidžia srovėms judėti, tad jos atsimuša ir cirkuliuoja grauždamos krantus, kol išsikvepia", - teigė L.Budrys.

Tačiau pirmą kartą prabilta ir apie dar vieną galimą kranto ardymo "kaltininką" - minėtą vamzdį. "Jis labai senas ir nebenaudojamas, šis vamzdis buvo skirtas jūros vandeniui pumpuoti į "Jūratės" baseiną. Spėju, kad dėl jo jūros srovės ir graužia krantus. Aš nesu mokslininkas", - LŽ sakė UAB "Palangos komunalinis ūkis" vadovas Konstantinas Skierus.

Jo spėjimus žino ir L.Budrys. "Tiesos tokiuose pamąstymuose yra, nes bet koks įrenginys turi įtakos srovių judėjimui. Manau, pavasarį tikrai bus pasirūpinta, kad tas vamzdis būtų pašalintas, ministerija turėtų rasti tam lėšų, galbūt prisidės ir merija", - sakė jis.

K.Skierus, remdamasis patirtimi, tikino, kad kelių metrų aukščio skardžiai prie tilto išsilaikys iki pavasario, o jūra kasdien pasiglemš vis daugiau smėlio, vis labiau siaurins paplūdimį.

"Įdomiausia, kad kitoje tilto pusėje šiemet pirmą kartą paplūdimiai ne siaurėja, o platėja! Mes patys atlikome matavimus, stebėjome. Peršasi išvada, kad toks procesas vyksta dėl ardomų krantų", - svarstė jis.

Betonuoti nesiruošia

Nors per beveik dešimtmetį į didžiausio krašto kurorto paplūdimius jau sukišta per 30 mln. litų, mokslininkai tvirtina, kad pinigai tikrai nebuvo panaudoti veltui.

"Galėjome pasielgti kaip lenkai ar rusai - užbetonuoti krantus, statyti bangolaužius, bet tada ant betono ar akmenų sėdėtume kaip kirai ir grožėtumėmės jūra, užuot vaikščioję gražiu smėlėtu paplūdimiu. Lenkai dabar moka dvigubai - jie ardo tuos betoninius krantų irimą stabdančius hidrotechninius įrenginius. Pirma - jie atrodo neestetiškai, antra - kenkia rekreacijai, nes sustabdžius sroves paplūdimių vanduo labai greitai tampa dumblinas, ima dvokti", - paaiškino L.Budrys.

Jo tikinimu, 3 mln., per metus skiriami mūsų paplūdimiams tvarkyti, yra labai nedidelė suma. Pavyzdžiui, Danijoje kasmet skiriama 40 mln. eurų.

"Supraskime viena - niekur tas nuplautas smėlis nedings, pavasarį jis vėl grįš į paplūdimius. Dabar krantai atrodo gąsdinančiai, tačiau atsiminkime, kad šiais metais iki 2,8 metro aukščio padidėjo ir kopagūbriai, tad ir skardžiai aukštesni", - aiškino L.Budrys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"