TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Skaudu matyti, kas vyksta galvijų veislininkystėje

REKLAMA  •  2013 05 31 6:00
Bendras šalyje laikomų galvijų skaičius per pastaruosius 10 metų sumažėjo 10 proc., o melžiamų karvių ir kiaulių skaičius - net per 30 procentų. LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos gamtinės sąlygos nuo seno yra palankios gyvulininkystės verslui plėtoti, tradiciškai gyvulininkystė yra labiausiai išvystyta Lietuvos žemės ūkio sritis. Tačiau pastaruoju metu žemės ūkyje esama gana negatyvių pokyčių, ir Lietuva tampa grūdų augintojų bei grūdų eksportuotojų šalimi.

Javus auginant naudojamos našios technologijos, gerokai pakilusios grūdų supirkimo kainos, gana trumpas grūdinių kultūrų auginimo periodas - tai didelis pranašumas, palyginti su gyvulininkystės produktų gamyba, kuriai žemdirbys turi atiduoti visas metų dienas.

Bendras šalyje laikomų galvijų skaičius per pastaruosius 10 metų sumažėjo 10 proc., o melžiamų karvių ir kiaulių skaičius - net per 30 procentų. Šiuo metu šalyje laikoma 694 tūkst. galvijų, iš jų 316 tūkst. melžiamų karvių, apie 790 tūkst. kiaulių, 36 tūkst. arklių, 80 tūkst. avių ir 8 tūkst. ožkų. Nors grynaveislių mėsinių veislių galvijų skaičius kasmet auga, turime dar tik 14,6 tūkst. galvijų. Turint 2,8 mln. hektarų žemės ūkio naudmenų, toks gyvulių ūkis yra tikrai nedidelis. Todėl neatsitiktinai, dabartinė Vyriausybė daug dėmesio skiria gyvulininkystės plėtrai, gyvulių skaičiui didinti, ieškoma veiksmingesnių paramos formų šiam verslui plėtoti. Net ir esant mažesniam gyvulių skaičiui, gyvulininkystės produktų gamybą galima padidinti sėkmingai taikant progresyvias veislininkystės technologijas.

Net ir esant mažesniam gyvulių skaičiui, gyvulininkystės produktų gamybą galima padidinti sėkmingai taikant progresyvias veislininkystės technologijas. /Valdo Šereikos nuotraukos

Pieninė galvijininkystė ir toliau yra pirmaujanti gyvulininkystės produkcijos gamybos kryptis, o didėjant reikalavimams šalies ir užsienio rinkose reikia didinti gyvulių produktyvumą ir genetinį potencialą bei gerinti produkcijos kokybę. Šiame procese yra tam tikrų pasiekimų, tačiau melžiamų karvių bandų gerinimas neįmanomas be individualios karvių produktyvumo kontrolės ir sistemingos apskaitos.

Man sunku įsivaizduoti perspektyvų pieno ūkį, kuriame neatliekama karvių produktyvumo kontrolė. Nors šalyje dauguma yra mažos melžiamų karvių bandos, man skaudu, kad daugelis ūkininkų gana abejingai žiūri į gyvulių produktyvumo kontrolę. Esama praktika - apsėklinti karvę menkos genetinės kokybės pigiausia sperma, o gautą veršelį kuo greičiau parduoti į užsienį - neturi perspektyvos. Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, iki 2012 10 01 šalyje buvo kontroliuota 140,2 tūkst. karvių, o tai sudarė 43 proc. visų šalyje laikomų karvių. Ką jau kalbėti apie tokias pienininkystės šalis kaip Danija ir Olandija, kur kontroliuojama 92 ir 88 proc., tačiau ir pas mūsų kaimynus šie rodikliai yra daug geresni: Latvijoje - 72, Estijoje - net 93 procentai. Neatsitiktinai Estijoje vidutiniškai iš karvės primelžiama 7400 kg pieno, arba 700 kg daugiau negu Lietuvoje.

Šalyje beveik neliko gerų reproduktorių, ir situacija šioje srityje labai rimta. Šalyse, kuriose išvystyta veislininkystė, 80 proc. spermos naudojama vietinės gamybos, o pas mus atvirkščiai - 80 proc. importuojama gana didelėmis kainomis.

Dalis veislininkystės funkcijų perduota visuomeninėms organizacijoms, pripažintoms veislininkystės institucijoms. Žemės ūkio rūmuose įsteigtas Veislininkystės komitetas, į kurį įeina pripažintų veislininkystės institucijų atstovai. Tačiau išėjo kaip visada. Komitetui nepavyksta suvienyti susiskaldžiusių, negausių veislininkystės institucijų, kurios dirba neefektyviai, neretai konkuruoja tarpusavyje, nesuteikdamos reikiamos kokybės paslaugų ūkininkams. Žemės ūkio rūmų vadovybė nepajėgi daryti įtakos šiems procesams.

Atlikus reorganizaciją Valstybinėje gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, gerokai sumažintas darbuotojų skaičius ir jai sunku susidoroti su savo funkcijomis, apleistas kontrolės darbas.

Šios problemos išryškėjo Seimo Kaimo reikalų komitete svarstant susidariusią padėtį veislininkystėje. Žemės ūkio rūmams gyvulių kilmės knygoms rengti ir tvarkyti skiriami nemenki valstybės biudžeto asignavimai, kurie sudaro 1,6 mln. litų. Šiai paramai įsisavinti prikurta per 17 veislininkystės organizacijų, ir jų skaičius toliau didėja. Dalis jų yra labai smulkios. O svarbiausia, mano nuomone, kad šios organizacijos neturi atsakomybės už atliekamus darbus. Pripažįstant tokias veislininkystės organizacijas turėtų atsakingiau dirbti ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba. Tačiau ir čia ne visiems yra vietos po saule. Kai kurios veislininkystės organizacijos ignoruojamos, ir dažnai tos, kurioms vadovauja patyrę ilgametę patirtį turintys vadovai ir kurių nuomonė kai kam nepalanki. Šioje srityje nėra atviro bendravimo, ne visiems dalyviams teikiama reikiama informacija. Komiteto nariai priėjo prie bendros nuomonės, kad Žemės ūkio ministerija turi išnagrinėti Žemės ūkio rūmų veiklą tvarkant gyvulių kilmės knygas ir spręsti dėl šiai priemonei skiriamų valstybės biudžeto asignavimų tikslingumo 2014 metais. Taip pat būtų tikslinga peržiūrėti grynaveislių ūkinių gyvūnų įrašymo į kilmės knygas tvarką ir siekti jos konsolidavimo, sujungiant atskiras smulkias tos pačios rūšies gyvulių veislininkystės asociacijas.

Žemės ūkio rūmai savo siūlymuose dėl veislininkystės plėtros skubina rengti Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo naujos redakcijos projektą, reikalauja daugiau valstybinių veislininkystės funkcijų perduoti savivaldos organizacijoms. Užmojai geri, ir aš jiems pritarčiau, jeigu būtų paaiškinta, kokias konkrečiai funkcijas jie pasirengę vykdyti, kokie kompetentingi žmonės numatomi dirbti šiuose baruose ir kokia jų atsakomybė, - to Rūmų siūlymuose pasigendu.

Suprantama, kad žiūrint į ateitį anksčiau ar vėliau visą veislininkystės veiklą turės perimti ūkininkai ir jų veislininkystės institucijos, tačiau šioje srityje reikia veikti apgalvotai, nuosekliai ir etapais, vengti nepagrįstų reformų. Europos Komisija (EK) parengė naują Veislinių gyvūnų reglamento projektą, ir šis Reglamentas gali būti priimtas Lietuvos pirmininkavimo metu. Turėsime įvertinti šio Reglamento nuostatas ir pagal jas parengti naują Gyvulių veislininkystės įstatymą bei patobulinti visą veislininkystės teisinę bazę, o tada ir svarstyti gyvulių veislininkystės institucijų pertvarką.

Labai svarbus veislininkystės rėmimo aspektas. Ne taip seniai buvo kompensuojama iki 50 proc. veislinio gyvulio pirkimo kainos ir išmokama iki 4 tūkst. litų subsidija už veislinį mėsinį galviją. Gyvulių augintojams tai buvo nemaža paspirtis. Komitetas pasiūlė Žemės ūkio ministerijai kreiptis į EK dėl galimybės nauju finansiniu laikotarpiu skirti valstybės pagalbą veislininkystei ir veislinių gyvūnų įsigijimui, ją įtvirtinant valstybės pagalbos žemės ūkiui reglamente. Dabar pagrindinė parama veislininkystei yra iki 100 proc. administracinių išlaidų dengimas toms pripažintoms veislininkystės institucijoms, kurios tvarko gyvulių kilmės knygas ir iki 70 proc. tyrimo išlaidų, susijusių su gyvulių produktyvumo kontrolę. Šis rėmimas, mano nuomone, turi ir toliau išlikti.

Kaip jau ir minėta, reikia stiprinti Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos veiklos kontrolę tikslinių veislininkystei skirtų lėšų panaudojimo ir jų efektyvumo srityje, geriau kontroliuoti veislinių gyvulių ir spermos įsigijimo bei panaudojimo klausimus, labiau nagrinėti veislininkystės apskaitos ir veislinių gyvulių registravimo kilmės knygose tvarką, griežčiau kontroliuoti veislininkystės paslaugas teikiančių įmonių ir asmenų darbų kokybę.

Gyvulių augintojai skundžiasi, kad jiems menka nauda iš to, kad nemažai valstybinių įstaigų, tokių kaip kaip Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba, UAB "Gyvulių produktyvumo kontrolė" ir valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, kuria gyvulių veislininkystės informacinę sistemą, reikalauja duomenų, nes praktinis informacijos pateikimas jų netenkina.

Žemės ūkio mokslas veislininkystės srityje yra daug nuveikęs, atlikta daug tyrimų ir parengta rekomendacijų, tačiau tai ne visada pasiekia paprastą gyvulių augintoją, todėl labai svarbu derinti gyvulių veislininkystės mokslo, mokymo ir gamybos institucijų tikslus bei poreikius, gerinti tarpusavio sąveiką ir veiklos kryptingumą.

Žemės ūkyje trūksta ne tik veterinarijos gydytojų, dirbančių tiesiogiai su ūkininkais, bet ir zootechnikų arba, kaip dabar vadinama, gyvulininkystės technologijų specialistų. Reikia rasti galimybių padidinti studento krepšelių skaičių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakultetui.

Žemės ūkio rūmams linkėčiau daugiau dėmesio skirti Rūmų darbuotojų kompetencijai ugdyti, sustiprinti Veislininkystės komiteto veiklą, siekti smulkių veislininkystės institucijų sujungimo į stambesnes organizacijas, gerinti jų tarpusavio bendravimą.

Autorius yra Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, socialdemokratas

Užs.Nr. V-2836

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"