Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Skelbia karą netvarkingiems kioskams

 
2017 07 18 16:00
Šalies merijos spaudžia verslininkus apleistus kioskus arba pertvarkyti, arba nukelti.
Šalies merijos spaudžia verslininkus apleistus kioskus arba pertvarkyti, arba nukelti. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Alytaus valdininkai perspėjo vaizdą darkančių ir nenaudojamų kioskų savininkus, kad jei šie patys nenukels tokių laikinųjų statinių ar nepertvarkys jų pagal nustatytą tvarką, kioskai bus nukeldinti prievarta, o patirtos išlaidos išieškotos iš savininkų.

Kituose miestuose ši tvarka taikoma jau ne vienus metus, todėl nenaudojamų ir apleistų kioskų gerokai sumažėjo. Kai kur jie išvis yra tapę vakarykšte diena.

Duotas terminas

Kaip „Lietuvos žinioms“ sakė Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas, savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Matažinskas, pirmi įspėjimai savininkams buvo iškabinti ant 11 netvarkingų kioskų. Tačiau tokių laikinųjų statinių esama gerokai daugiau.

Alytus palyginti ilgai toleravo veiklą kioskuose baigusių verslininkų aplaidumą.

„Daugiausia apleistų kioskų – didžiausiame Vidzgirio mikrorajone. Tik kol kas ne visų jų savininkus spėjome įspėti, kad šie pasirūpintų savo turtu“, – pripažino M. Matažinskas.

Anot jo, kioskų savininkai turėjo užtektinai laiko pertvarkai pasirengti. Be to, nereikalaujama šio darbo imtis tuojau pat, yra duotas terminas iki 2018 metų liepos 1 dienos. M. Matažinsko žodžiais, jei iki tol kioskai nebus pertvarkyti ar nukelti, jie bus nukeldinti prievarta, o patirtos išlaidos išieškotos iš tų statinių savininkų. Iki šiol Alytaus valdžiai dar nereikėjo griebtis tokių priemonių, išskyrus vieną atvejį, kai teko nukeldinti priešais Sporto rūmus stovėjusį ilgus metus nenaudotą kioską.

M. Matažinskas mano, jog verslininkai turėtų būti suinteresuoti nelaukti termino pabaigos ir pertvarkyti kioskus, jeigu iš tikrųjų nori tęsti veiklą. Mat tik tie, kurie juos atnaujins, gaus iš merijos dokumentus, liudijančius laikinojo statinio teisėtumą, ir bus tikri, kad toje vietoje kioskas galės stovėti tam tikrą laiką. Iki šiol verslininkams tokia garantija nesuteikiama, nes valstybinės žemės, ant kurios stovi kioskai, nuomotis negalima – laikiniems pastatams žemės sklypas neformuojamas.

Turi derėti

Alytaus miesto vyriausiojo architekto teigimu, dar 2009 metais, kai merija pradėjo klibinti nenaudojamų kioskų savininkus, su vietos verslininkais buvo sutarta, kad savivaldybė nesiims kraštutinių priemonių, kol nebus patvirtintos patikslintos prekybos ir paslaugų teikimo miesto viešosiose vietose taisyklės. Tai padaryta paskutinėmis birželio dienomis. Taisyklėse nurodyta, kad viešosiose miesto erdvėse stovinčių šviestuvų, mažosios architektūros elementų ir prekybos įrenginių estetinis vaizdas turi būti suderintas su savivaldybe.

M. Matažinskas aiškino, jog laikinųjų įrenginių, specializuotų automobilių, kioskų, paviljonų, nestacionarių lauko kavinių ar išplėstų aptarnavimo vietų prie stacionarių viešojo maitinimo įstaigų estetinė išvaizda privalo derėti prie bendro architektūrinio komplekso vaizdo. Itin daug dėmesio kreipiama į statinio spalvą. Ji turi derėti prie aplinkinių pastatų spalvos, jeigu tai nėra statiniui nustatytas spalvų derinys pagal veiklos rūšį, pavyzdžiui, spaudos kioskų.

Atvirose erdvėse statomų individualaus dizaino kioskų ir paviljonų įstiklinimo plotas privalo sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. bendro sienų ploto. Jei verslininkas disponuoja keliais komplekse pastatytais kioskais ar paviljonais, jie turi būti bendro dizaino ir dažomi tik pagal techniniame projekte tam kompleksui sudarytą dažymo schemą.

Sparčiai mažėja

Alytus palyginti ilgai toleravo veiklą kioskuose baigusių verslininkų aplaidumą ir nereikalavo, kad šie pašalintų miesto vaizdo nepuošiančius statinius. Kitur šalyje kova su jais vyksta ne vienus metus ir jau yra davusi rezultatų. Apleistų kioskų gerokai sumažėjo Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, kituose miestuose.

Vilniaus savivaldybės Turto departamento Licencijavimo ir leidimų skyriaus Verslo organizavimo ir leidimų poskyrio vedėja Virgina Skirienė pasakojo, kad sostinėje seni metaliniai kioskai keičiami į naujas, estetiškas ir modernias prekyvietes, skirtas smulkiesiems verslininkams. „2012–2013 metais savivaldybės administracija skyrė lėšų naujam verslui kurti tiems asmenims, kurie nukėlė senus metalinius kioskus ar paviljonus ir sutvarkė vietą bei aplinką. Minėtu laikotarpiu sostinėje buvo nukelta 116 senų metalinių kioskų“, – dėstė ji.

Kaip „Lietuvos žinioms“ sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė, šiuo metu uostamiestyje nenaudojamų ir apleistų laikinųjų statinių jau beveik nebelikę, nebent vienas, kuris stovi nuošalesnėje vietoje. Paskutiniai iš pietinės Klaipėdos dalies buvo pašalinti pernai rugpjūtį. Vingio gatvėje stovėję metaliniai kioskai keletą metų domino tik ant jų laipiojusius vaikus ir vasarą pavėsio ieškojusius benamius. Aplinkinių daugiabučių gyventojai ne kartą skundėsi miesto valdžiai dėl tų statinių, nenaudojamų nuo 2009 metų, bet merijos valdininkai vis nerado, kam jie priklauso. „Kai pavyko nustatyti savininkus, savivaldybei nereikėjo imtis kioskų nukeldinimo – užteko perspėjimo, kad jei šie patys nepašalins kioskų, jie bus nukelti prievarta, o patirtas išlaidas turės padengti savininkai. Bet žmonės nelaukė – per mėnesį kioskų nebeliko“, – kalbėjo I. Šakalienė.

Anot skyriaus vedėjos, smulkieji verslininkai, vykdę veiklą kioskuose ir ją nutraukę, jau ne vienus metus buvo raginami nepalikti nenaudojamų laikinųjų statinių – arba juos parduoti, arba nugriauti.

Dar ne atgyvena

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė teigė suprantanti merijų siekį, kad viešosiose erdvėse nebebūtų matyti apleistų kioskų. „Jie nepuošia miestų. Palikti kioskus likimo valiai – jau pačių verslininkų aplaidumas. Ne kartą raginome juos to nedaryti, kad apleisti laikinieji statiniai netaptų pretekstu miestuose iš viso atsisakyti smulkios prekybos iš kioskų“, – kalbėjo ji. Z. Sorokienė pabrėžė, jog kai kur Lietuvoje vietos valdžia net veikiančius kioskus bando išguiti iš komerciniu požiūriu patrauklių vietų.

Jos įsitikinimu, smulki prekyba neturėtų būti išgyvendinta iš šalies miestų. Juk net kur kas turtingesnėse Vakarų valstybėse – Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje – tokia prekybos forma yra išlikusi. Esą Lietuvos savivaldybės savo teisės aktais turėtų reglamentuoti, kur tie kioskai galėtų būti, kaip jie privalėtų atrodyti, kad nedarkytų miesto vaizdo. Z. Sorokienės nuomone, jau geriau žmogus imtųsi kokios nors veiklos, susikurtų darbo vietą, išsilaikytų ir mokėtų mokesčius valstybei, nei eitų į meriją ir prašytų paramos arba emigruotų.

„Kiekviena savivaldybė turi verslo rėmimo fondus, tad galėtų padėti smulkiesiems verslininkams atnaujinti kioskus, juos susitvarkyti, o ne vien reikalauti negražiai atrodančius nukelti. Nugriauti yra lengviausia, reikia ieškoti ir kitokių išeičių. Ypač tuose regionuose, kuriuose silpnai išplėtota pramonė“, – pažymėjo Z. Sorokienė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"