TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Skolos verčia daugiau dirbti ir mąstyti

2013 07 31 6:00
Šalčininkų rajono merijos nuotrauka

Ilgametis Šalčininkų rajono meras Zdzislavas Palevičius džiaugiasi šiame krašte vykstančiais teigiamais pokyčiais ir viliasi, kad įgyvendintos naujos idėjos taip pat pradžiugins gerais rezultatais.

- Beveik visą savo amžių gyvenate viename lenkiškiausių Lietuvos rajonų, esate vietos valdžios atstovas. Kokios, jūsų akimis, svarbiausios šio rajono ir jo gyventojų problemos? Matyt, tai ne tik dvikalbiai gatvių pavadinimai?

- Nenorėčiau pradėti pokalbio nuo problemų, nes per pastaruosius metus daug pasiekėme. Tai mato ir mūsų rajono gyventojai, ir svečiai. Per šį laikotarpį baigėme įgyvendinti 17 investicinių projektų, pradėjome 7 naujus, dar 29 projektai yra tęsiami. Pasitelkiant šiuos projektus pavyko pagerinti infrastruktūrą ir socialinę, gamtinę bei turizmo aplinką, suremontuotos mokyklos ir darželiai, kaimo vandentiekiai, pastatyti Savarankiško gyvenimo namai, sutvarkytos poilsio ir kultūros paveldo vietos bei kiti objektai. Pernai Šalčininkų rajono savivaldybei buvo įteikta Europos Tarybos garbės vėliava, kuri vainikavo aktyvų bendradarbiavimą su užsienio valstybėmis, suvienytos Europos idėjos skleidimą, mūsų daugiakultūrės ir daugiakalbės savivaldybės įnašą į Europos siekį būti „vienybe įvairovėje“.

O problemomis niekuo nesiskiriame nuo kitų Lietuvos rajonų – jos tokios pačios kaip ir visoje šalyje: nedarbas, maži atlyginimai, specialistų trūkumas (ypač medicinos srityje), socialiniai klausimai. Kadangi mūsų rajonas yra daugiatautis, sprendimo reikalauja ir tokie klausimai kaip dvikalbiai gatvių užrašai. Dvejopi vietovardžių ir gatvių pavadinimai yra uždrausti Valstybinės kalbos įstatymu. Po 2010 metų, kai buvo panaikintas Tautinių mažumų įstatymas, leidęs administraciniuose teritoriniuose vienetuose informacinius užrašus greta lietuvių kalbos rašyti tautinės mažumos kalba, tapome įstatymų įkaitais. Teismai automatiškai įpareigojo Šalčininkų rajono savivaldybę nuimti nelietuviškus užrašus nuo visų savivaldybei priklausančių pastatų, nors šiame regione 80 proc. gyventojų yra lenkų tautybės, ir tokie užrašai yra realus poreikis.

- Ar per daugiau nei pusmetį, kai dirba naujoji valdančioji koalicija, kuriai priklauso ir jūsų atstovaujama partija, pajutote kokių nors konkrečių pastangų spręsti rajonui aktualius klausimus?

- Esame vientisa ir organizuota bendruomenė. Nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo veikiame politiniame, socialiniame ir visuomeniniame šalies gyvenime. Tai, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija turi frakciją Seime ir dalyvauja valstybės valdyme, yra didelis mūsų bendruomenės laimėjimas, patvirtinantis žmonių pasitikėjimą mūsų nuostatomis ir darbais. Esu patenkintas partijos atstovų darbu Seime, teikiamais siūlymais ir kuriamais įstatymais, kurie, be abejonės, prisidės prie rajono plėtros, kartu padarys teigiamą įtaką visos Lietuvos gyvenimui.

- Ar turėtumėte priekaištų savo partijos atstovams Seime?

- Priekaištų neturiu. Turiu dar prašymų ir pasiūlymų...

- Kokia Šalčininkų rajono biudžeto padėtis, ar skolos nevaro į neviltį?

- Visų pirma reikėtų pasižiūrėti, iš kur tos skolos atsirado. Ankstesnių vyriausybių santykiai su savivaldybėmis nebuvo šioms palankūs. Per kelerius metus savivaldybių finansavimas sumažėjo 18 procentų. Kasmet trūksta pinigų savivaldybėms priskirtoms funkcijoms vykdyti, tad tenka mažinti atlyginimus ir atleisti žmones iš darbo. Savivaldybės įnašo reikalauja beveik visi investiciniai projektai. Skolos verčia daugiau dirbti ir mąstyti. Tai ir darome.

- Daug aistrų tautinių mažumų mokyklose sukėlė šiųmetis lietuvių kalbos egzaminas. Kaip rodo skaičiai, bent jau jūsų rajono abiturientai egzaminą, tiesa, kiek palengvintą jo variantą, išlaikė neblogai – net 90 iš 100 darbų įvertinta teigiamai. Kaip, jūsų nuomone, situacija dėl naujo Švietimo įstatymo turėtų plėtotis toliau?

- Šalčininkų rajone sudarytos visos sąlygos, kad tėvai rinktų mokyklą savo vaikams pagal jų pageidaujamą dėstymo kalbą. Tautinių mažumų mokyklų vaikai mokosi lietuvių kalbos nuo pirmos klasės, lietuvių kalbos pamokėlės yra ir lenkų grupėse darželiuose. Visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį lenkų ir rusų mokyklų jaunimas sėkmingai išlaikydavo lietuvių kalbos egzaminą ir įstodavo į aukštąsias mokyklas. Mūsų krašto specifinė aplinka verčia mūsų vaikus kalbėti keliomis kalbomis. Mažiausiai keturių kalbų – lietuvių, lenkų, rusų ir anglų - mokėjimas yra didžiulis mūsų jaunimo turtas, kuris pravers tolesniame gyvenime.

Švietimo įstatymo pakeitimas neturi jokio pagrindo ir pažeidžia tautinių mažumų vaikų teises. Dabar kai kurie politikai, teigdami, esą lietuviškų mokyklų mokiniai, laikydami abitūros lietuvių kalbos egzaminą, jaučiasi nuskriausti, tik išpučia problemą. Negalima pamiršti, kad tautinių mažumų mokyklų vaikams lietuvių kalba yra išmokta, o ne gimtoji. Per dvejus metus išmokti tai, ko lietuviškų mokyklų mokiniai mokosi 12 metų, fiziškai neįmanoma, todėl šiųmetis „palengvintas“ egzamino variantas yra natūralus dalykas. Statistika rodo, kad tik kas dešimtas mokyklų, kuriose mokoma lenkų kalba, absolventas neišlaikė lietuvių kalbos egzamino, tačiau egzamino rezultatai yra blogesni negu ankstesniais metais. Vadinasi, šių mokyklų absolventai turi mažiau šansų įstoti į aukštąsias mokyklas. Dėl to toliau sieksime, kad būtų grąžinta iki 2011 metų galiojusi įstatymo redakcija. Tam, kad egzaminas būtų vienodas, reikia įgyvendinti tam tikras pritaikytas programas, o pereinamasis laikotarpis turi trukti kaip ir visas vidurinio mokymo procesas – 12 metų.

- Pernai rudenį buvote išrinktas į Seimą, tačiau mandato atsisakėte ir likote ištikimas gimtajam rajonui. Ar nesigailite? Kuo jums patrauklus darbas savivaldoje?

- Nesigailiu, nes tai buvo apgalvotas sprendimas. Savivaldoje dirbu 22 metus. Man patinka mano darbas. Tai konkretūs dalykai, kuriuos ir aš, ir viso rajono gyventojai gali matyti kiekvieną dieną. Turiu daug naujų idėjų ir planų, kurie, tikiu, pačiam rajonui ir jo gyventojams bus labai naudingi.

- Kokius Šalčininkus matote, tarkime, po 10 metų?

- Jaukus, tylus, šiltas ir švarus Lietuvos kampelis, kuriame gera gyventi. Puiki rajono geografinė padėtis - šalia sostinės, graži gamta, švarus oras ir sutvarkyta aplinka. Tikiuosi, kad laikui bėgant nebebus eilių Baltarusijos pasienyje ir galėsime laisvai judėti ne tik Vakarų, bet ir Rytų link. Gerai išplėtotas žemės ūkis, turizmas, vieta, kur, kaip ir dabar, skamba skirtingos kalbos, žmonės puoselėja savo kultūrą ir tradicijas, kabo dvikalbės lentelės, kurios niekam netrukdo. Šis daugiakultūris regionas yra vienas iš daugelio mūsų Tėvynės Lietuvos turtų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"