TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Skulptūra vėl kaitina alytiškių aistras

2016 10 10 22:00
Obels žiedo“ skulptūros statyba alytiškiams sukėlė įvairių abejonių. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Alytaus kelininkai nušluostė nosį Alytaus valdininkams – privati bendrovė nusipirko iš menininko autorines turtines teises į viešojoje erdvėje pastatytos skulptūros atvaizdą, nors už paties meninio kūrinio sukūrimą ir pastatymą buvo sumokėta Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų bei savivaldybės biudžeto lėšomis.

Taip atsitikus valdininkai tik rankomis skėsčioja – ne jie užsakinėjo naująją skulptūrą. Tuo tarpu autorines turtines teises į ją įgijusi privati bendrovė perspėja – jei kas bandys naudoti skulptūros atvaizdą komerciniams tikslams be jų žinios, sulauks nemalonumų.

Perėmė iš autoriaus

Šią savaitę Alytaus UAB „Alkesta“, užsiimanti kelių, tiltų bei panašių objektų statyba, pranešė, kad spalio 4 d. jų bendrovei buvo perleistos autorinės turtinės teisės į atvaizdą skulptūros „Obels žiedas“, esančios prie Alytaus miesto pėsčiųjų ir dviračių tilto, jungiančio piliakalnį ir Pirmąjį Alytų su Senamiesčio kurortine dalimi. Tą perleidimo sutartimi neterminuotam laikotarpiui padarė pats skulptūros autorius, vilnietis skulptorius Vladimiras Kančiauskas.

Vos tik buvo sudaryta autorinių turtinių teisių į atvaizdą perleidimo sutartis, UAB „Alkesta“ išplatino pranešimą, primenantį, jog įvairių formų komerciniuose leidiniuose ar gaminiuose, neatsižvelgiant į tai, kokiais būdais ir kokiomis formomis jie platinami, ir įmonės, įstaigos ar organizacijos bei privačių asmenų įvaizdį formuojančiose įvairios formos naudos siekiančiose savireklamos priemonėse, kuriose būtų naudojamas kūrinio atvaizdas, kūrinio vaizdavimas be autorinių turtinių teisių turėtojo leidimo negalimas.

„Neabejojame verslo ir privačių asmenų sąmoningumu. Viliamės supratimo ir tikimės, kad nebus jokių savavališkų kūrinio vaizdavimo atvejų bei provokacinių kūrinio vaizdavimo iniciatyvų“, – teigiama UAB „Alkesta“ pranešime.

„Lietuvos žinių“ kalbintas bendrovės administracijos direktorius Rimas Malaškevičius teigė, kad „raganų medžiokle“ neužsiims, nes tikįs, kad to neprireiks. Neketina net prie paminklo dėti ir kokius nors įspėjamuosius ženklus, primenančius, kad paminklą filmuoti bei fotografuoti komerciniais tikslais be jų žinios negalima. „Nemanome, kad to reikėtų, nes tikimės jog nekils kokių nors teisinių ginčų, nesusipratimų“, – aiškino R. Malaškevičius.

Vis tik, pasak jo, gali kilti atskirų atvejų, kai jiems teks ginti savo teises, jei be jų sutikimo fotografai ar operatoriai savo užfiksuotus vaizdus prie skulptūros talpins į reklaminius leidinius ar kas nors sugalvos skulptūros atvaizdą naudoti ant marškinėlių ar kitokios atributikos.

Kaltės nemato

V. Kančiausko skulptūra „Obels žiedas“ prie aukščiausio šalyje pėsčiųjų ir dviračių tilto per Nemuną buvo pastatyta praėjusiais metais. Ažūrinis paminklas pastatytas už kiek daugiau nei 10 metrų nuo tos vietos, kurioje 1981 metais buvo pastatyta to paties autoriaus sukurta senoji „Obels žiedo“ skulptūra, kurią pradėjus rekonstruoti senąjį geležinkelio tiltą į pėsčiųjų ir dviračių, teko nuardyti. Pagal pirminį projektą pastačius tiltą, skulptūra turėjo būti sugrąžinta į pirminę vietą. Tačiau praktiškai to padaryti nebuvo galima, nes senoji skulptūra buvo sudūlėjusi. Tad jos autorius ryžosi pagaminti naująjį „Obels žiedą“. Tiesa, kiek kitokį, nei buvęs.

Naujasis „Obels žiedas“ buvo dalis viso pėsčiųjų ir dviračių tilto statybos projekto, kurio vertė viršijo 8 mln. eurų. UAB „Alkesta“ kaip tik statė tiek naująją skulptūrą, tiek ir naująjį tiltą.

Neoficialiai teigiama, kad naujoji skulptūra kainavo apie 200 tūkst. eurų, o skulptorius už skulptūros atstatymą gavo 4 tūkst. eurų. Lėšos buvo skirtos iš ES struktūrinių fondų paramos bei Alytaus miesto biudžeto. Todėl buvo tikėtina, kad su oficialiai miestui perduota skulptūra, bus perduotos ir autorinės, turtinės teisės į skulptūros atvaizdą.

„Ne savivaldybė užsakinėjo skulptūros autoriui sukurti naują skulptūrą senosios vietoje, o pats darbų rangovas tai darė. Jis sudarinėjo sutartis, jis mokėjo iš mūsų gautais pinigais. Todėl savivaldybė jokių sutarčių su V. Kančiausku nebuvo sudariusi“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Alytaus miesto mero patarėja Vilija Ramanauskienė, pastebėdama, kad savivaldybė atsiskaitė su rangovu – UAB „Alkesta“.

Virtinė skandalų

Istorija su „Obels žiedo“ skulptūra – toli gražu ne vienintelis alytiškių susidomėjimą sukėlęs atvejis, susijęs su naujuoju pėsčiųjų ir dviračių tiltu. Mat iki šiol alytiškių jam parinktas „Baltosios rožės“ pavadiniams dar nėra įteisintas teisiškai. Miesto savivaldybės taryba dėl pavadinimo jam suteikimo dar tik ketina balsuoti.

Negana to, paties tilto atidarymas įvyko tik vasaros pradžioje, nors pagal pirminius sumanymus, jis turėjo būti užbaigtas dar 2015 metų pabaigoje. Tačiau paaiškėjus, kad darbai vyksta ne visai taip, kaip numatyta projekte, pridavimo procesas užsitęsė.

Vasarą, prašniokštus liūtims, paaiškėjo, kad dešiniajame Nemuno krante pradėjo slinkti tilto šlaitai – dėl lietaus susiformavo dvi didelės šlaito nuošliaužos.

Nepagalvoja

Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vedėja Nijolė Janina Matulevičienė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad be kūrinio autoriaus ar teisių perėmėjo sutikimo ir be autorinio atlyginimo, bet nurodžius autorių, leidžiama atgaminti ir viešai paskelbti sukurtų viešai stovėti viešosiose erdvėse skulptūrų atvaizdus tik visuomenės švietimo, mokymo tikslais. Tačiau to daryti negalima tais atvejais, kai kūrinys yra pagrindinis vaizdavimo objektas. „Jei šeima nusifotografuoja prie skulptūros, tai pagrindinis objektas yra šeima. Bet ir tai turi būti daroma nesiekiant tiesioginės ar netiesioginės naudos“, – aiškino N. J. Matulevičienė, teigdama, kad jei nuotraukoje bus užfiksuota tik skulptūra ir nuotrauka bus panaudota kokiais nors komerciniais tikslais, tai jau reikės gauti autorinių turtinių teisių turėtojo leidimą.

Pasak N. J. Matulevičienės, dažniausiai kūrinių autoriai intelektinių teisių į kūrinį neperduoda niekas ir pasilieka jas savo nuosavybėn, nes jiems už kūrinių atvaizdų panaudojimą yra mokami pinigai, tegul ir nedideli. Savivaldybės, norėdamos, kad tokių atvejų nebūtų, turėtų prieš sudarant sutartį pasitarti su specialistais, kad nekiltų kokių nors diskusijų dėl viešai stovinčių meno kūrinių ir pasistengti perimti autorines turtines teises.

„Savivaldybių valdininkai turėtų nepamiršti, kad vaizduojamojo meno kūrinys visuomet turi dvi nuosavybes – be daiktinės, dar ir intelektinę – autoriaus turtinės teises leisti atgaminti, transliuoti ir kitas. Turėtų savivaldybės pagalvoti, ar jie tik perka skulptūras, kaip daiktą, ar ir autorines teises, kad atvaizdus galėtų panaudoti leidiniuose. Kai to nepadaro – būna bėdos“, – tikino N. J. Matulevičienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"