Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Skurdo krepšelyje ras vertingesnių produktų

 
2017 02 05 11:30
Iki šiol dalytus kruopų, makaronų, miltų davinius papildys pupelių, žuvų ir kitokie konservai. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Dėl dalijamų esą menkaverčių maisto produktų daugiau kaip dešimtmetį besiskundusių nepasiturinčių gyventojų dejonės išgirstos – šiemet jiems parengti gerokai sotesni daviniai.

Žmonės, dvyliktus metus iš eilės gaunantys Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo parūpinamus maisto produktus, jau gali pradėti džiaugtis 17 rūšių gaminiais, kurie bus pradėti dalyti šio mėnesio pabaigoje.

Vienišiai ir šeimos, kurių pajamos kiekvienam nariui mažesnės nei 153 eurai per mėnesį, anksčiau gaudavo kruopų, miltų, cukraus ir makaronų, kartais – dar dėžutę konservų. Šiemet drauge su šiomis prekėmis namo jie nešis kiekvienam asmeniui skirtų vištienos, kiaulienos, žuvų konservų, konservuotos daržovių sriubos, pupelių ir žirnelių konservų. Tai produktai, kurių pageidavo sunkiai besiverčiantys žmonės.

Maisto dalytojai džiaugiasi labdaros organizatorių pastangomis paįvairintu racionu, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad tenkinant nepasiturinčiųjų norus jie apskritai bus atpratinti nuo maisto gaminimo, o drauge – nuo gebėjimo deramai rūpintis savimi ir savo vaikais.

Konsultavosi su dietologais

Europinė maisto produktų labdara mūsų šalyje pradėta dalyti 2006 metais. Tuomet vargingai gyvenantiems žmonėms tekdavo miltų ir makaronų. Jų pirmaisiais labdaros dalijimo metais gavo beveik 250 tūkst. žmonių. Po ketverių metų – 2010-aisiais – maisto skirta 420 tūkst. gyventojų. Vėliau labdaros gavėjų buvo padaugėję iki 540 tūkstančių, o nuo 2013-ųjų žmonių, pretenduojančių į vadinamąjį skurdo krepšelį, skaičius beveik nesikeičia. Pastaruosius kelerius metus ši labdara kasmet teikiama 350 tūkst. Lietuvos piliečių.

Maisto dalijimo pradžioje vien miltais ir makaronais aprūpinami gyventojai buvo pradėję reikšti pretenzijas, kad nebeturi kur jų dėti. Atsižvelgus į priekaištus labdaros krepšelį nuspręsta papildyti cukrumi, aliejumi, grikiais ir žirniais. Vienais kitais metais buvo skirta ir mėsos konservų, bet žmonės juos išpeikė kaip nekokybiškus.

„Svarstant, kokiais maisto produktais aprūpinti labdaros gavėjus 2017-aisiais, atsižvelgta ne vien į jų norus, konsultuotasi ir su dietologais. Tad manome parinkę tikrai vertingą produktų krepšelį nepasiturintiems gyventojams“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Europos socialinio fondo agentūros Viešųjų ryšių ir tarptautinio bendradarbiavimo grupės vadovė Indrija Aškelovičienė.

Labdara slopina įgūdžius

I. Aškelovičienės teigimu, krepšeliuose, kuriuos galima atsiimti kas du mėnesius, bus po devynis skirtingus maisto produktus, parinktus iš 17 produktų sąrašo. Dabartiniais skaičiavimais, norinčiųjų gauti šio maisto yra 137 310, tačiau neabejojama, jog pradėjus dalyti labdarą jų pagausės.

Vis dėlto Europos socialinio fondo agentūros duomenys byloja, kad pretendentų į labdaros krepšelį mūsų šalyje mažėja. 2016–2017 metais maisto produktams įsigyti skirta 15,48 mln. eurų, didžioji dalis lėšų – iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo.

Panevėžio vyskupijos „Carito“ vadovė Gražina Kacevičienė nuoširdžiai džiaugiasi, kad žmonių pageidavimai buvo patenkinti ir jiems parūpinta įvairesnių produktų. Tačiau moteris tvirtino matanti, jog dalijant sunkiau besiverčiantiems gyventojams jau paruoštus maisto gaminius nebelieka būtinybės patiems gaminti valgį, o taip slopinami turimi įgūdžiai. „Atsakingai sakau: mūsų šalyje užaugo jau dvi kartos žmonių, įpratintų gyventi iš pašalpų ar labdaros, mokančių vien reikalauti, bet nesugebančių pasirūpinti savimi“, – kalbėjo G. Kacevičienė. Ji svarstė, kad ėmus dalyti konservus labdaros gavėjai apskritai nebegamins maisto nei sau, nei vaikams.

Rokiškio Šv. Apaštalo Evangelisto Mato parapijos „Carito“ atstovė Zofija Klimienė taip pat mano, jog gatavi produktai leis augti tinginių kartai. „Puikiai žinau, kad iki šiol dalytus miltus, kruopas ar cukrų nemažai labdaros gavėjų parduodavo, keisdavo į butelį. Dabar, gavus paklausesnių produktų – mėsos, žirnelių, pupelių konservų, tai padaryti bus dar lengviau“, – įsitikinusi savanorė.

Panevėžio rajono merijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Pranciška Paškevičienė prisiminė daug kartų sunkiai besiverčiančių gyventojų reikštas pretenzijas, kad jau nebežino, ką daryti iš parūpintų miltų ir kruopų, sykį jiems neįtiko ir dalyti mėsos konservai. „Užsiauginome žmones, kurie temoka reikalauti. Neabejoju, kad veltui dalijamos prekės tai skatina“, – pabrėžė ji.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"