TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Skurdžiausiems vilniečiams bus truputį lengviau

2015 12 21 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Vilniaus miesto taryba skubos tvarka pritarė siūlymui didinti apatinę pajamų ribą, nuo kurios skurdžiausiai gyvenantys žmonės nelaimės atveju galės pretenduoti į vienkartinę socialinę pašalpą. Ankstesnė sostinės valdžia tokių gyventojų sąskaita nuo 2011 metų „sutaupė“ beveik 2 mln. eurų.

Simboliškai prieš Kalėdas sostinės taryba apsisprendė nors šiek tiek palengvinti sunkiausiai besiverčiančių vilniečių dalią. Jei iki šiol apatinė pajamų riba, nuo kurios žmonės nelaimės (ligos, gaisro, sunkios finansinės padėties, kitokio pobūdžio nelaimių) atveju galėjo tikėtis paramos, siekė 102 eurus, dabar ši skurdo riba padidinta iki 153 eurų (vienišiems asmenims – iki 204 eurų). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais oficiali skurdo riba Lietuvoje buvo 241 euras per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 506 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų.

Kaip portalui lzinios.lt sakė Vilniaus savivaldybės Socialinės paramos centro Socialinio darbo skyriaus vedėja Vaida Kazlauskaitė, pajamų ribos padidinimas nereiškia, kad nuo šiol visi skurdžiausiai gyvenantys vilniečiai gaus daugiau pinigų. Tiesiog, kilstelėjus ribą, daugiau žmonių galės pretenduoti į pagalbą nelaimės atveju.

Tarkime, nuo didelės stichinės nelaimės, pavyzdžiui, gaisro, nukentėję skurdžiausi miesto gyventojai savivaldybės paramos galėjo tikėtis tik tuo atveju, jeigu jų šeimos pajamos žmogui neviršydavo dviejų valstybės remiamų dydžių – 204 eurų. Dabar vienkartinės išmokos gali tikėtis net 104 eurais daugiau gaunantys asmenys. Ištikus pajamų krizei dėl ligos, operacijos, kitais atvejais, remiama pajamų riba padidinta nuo 2 iki 2,5 valstybės remiamų dydžių. Panašias pajamas gaunantys asmenys gali prašyti ir pagalbos būtiniausiems daiktams – baldams, buitinei technikai – įsigyti.

„Vienkartinės pašalpos yra tikslinės, skiriamos ištikus nenumatytoms aplinkybėms žmogaus gyvenime ir pristigus pajamų. Tokios paramos galima prašyti du kartus per metus“, – aiškino V. Kazlauskaitė.

Vilniaus savivaldybės vadovai teigia, kad papildomų lėšų tokiam sprendimui įgyvendinti neprireiks. Esą ankstesnės kadencijos sostinės taryba, ypač žemai nuleidusi apatinės pajamų ribos, nuo kurios skiriama pašalpa, kartelę, taip sugebėjo „sutaupyti“ beveik 2 mln. eurų skurdžiausių vilniečių sąskaita.

„Tiek gyventojų kreipimaisi, tiek skundai susitikimų metu atskleidė, kad nustatytos pajamų ribos buvo visiškai nebeadekvačios“, – portalui lzinios.lt pasakojo sostinės vicemeras socialdemokratas Gintaras Paluckas.

Kaip žinia, prieš kelerius metus piniginės paramos administravimas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo perduotas savivaldybių žinion. Manyta, kad savivaldybės ją galės administruoti efektyviau, pinigai pasieks tikrai tuos žmones, kuriems jų labiausiai reikia ir panašiai. Tačiau tuo pačiu sprendimu, kaip motyvacinis elementas, buvo įtvirtinta nuostata, kad efektyviai naudojamas ir dėl to sutaupytas socialinės paramos lėšas savivaldybės gali panaudoti kitoms savo reikmėms.

„Atsiradus tokioms išlygoms, daugelio Lietuvos savivaldybių, ypač didžiųjų miestų, socialinėms pašalpoms paskirstomos lėšos pradėjo stipriai mažėti. Viena vertus, tai iš tiesų nulėmė geresnis administravimas, kai pradėtos vertinti realios žmonių gyvenimo sąlygos, faktinės aplinkybės, išaiškinami sukčiavimo atvejai, tačiau iš kitos pusės, daugeliu atveju tos taisyklės buvo ypatingai sugriežtintos, kaip, tarkime, Vilniaus mieste nuo 2011 metų. Pajamų riba buvo nuleista taip žemai, kad žmonės, kurie iš tiesų išgyveno didžiulį nepriteklių, negalėjo net pretenduoti į paramą“, – pasakojo sostinės vicemeras.

Jo teigimu, šiuo metu daugiau kaip 20 tūkst. Vilniaus gyventojų pajamos nesiekia net 102 eurų. „Tarkime: ateina žmogus, gyvenantis – pabrėžiu – iš 11,35 euro senatvės pensijos. Suprantama, jis neįgijo privalomojo darbo stažo, kažkada priėmė blogus sprendimus, gal dirbo už „vokelį“, be tai dabartinės realybės nekeičia. Žmogus senas, gyvena pusbadžiu, serga širdies liga, vien vaistai jam kainuoja 25 eurus per mėnesį. Jis dar gauna socialinę išmoką, kuri pajamas padidina iki 102 eurų, bet vienkartinės išmokos tokiam žmogui verkiant reikia“, – pasakojo vicemeras.

G. Palucko manymu, patys baisiausi atvejai, kai vienkartinės pašalpos kreipiasi dirbantys žmonės, negalintys išgyventi iš savo atlyginimų. „Į mane kreipėsi moteris, viena auginanti du vaikus ir gaunanti minmalų atlyginimą. Minimali alga, padalinta trims šeimos nariams, reiškia visišką skurdą, kuriame gyvena vaikai. Manau, dirbančiųjų skurdas – pats baisiausias dalykas. Daugelis įsivaizduoja, kad paramos prašo tie, kurie vartoja alkoholį, narkotikus, yra asocialūs, bet iš tiesų daug tokių, kurie dirba, bet iš to neišgyvena ir klimpsta į skurdą, o savivaldybė net padėti negali, nes yra nusistačiusi taisykles, kad jiems dar nereikia padėti“, – aiškino jis.

Sostinės Socialinės paramos centro duomenimis, praėjusiais metais vienkartinės socialinės pašlapos kreipėsi 670 skurdžiai gyvenančių asmenų. „Tenkinti ne visų prašymai, nes atvejų yra įvairių. Tarkime, kartais paramos paprašo ir žmonės, kurių pajamos net kelis kartus viršija nustatytą ribą“, – pasakojo V. Kazlauskaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"