Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
GIMTASIS KRAŠTAS

Smiltynė taps labiau civilizuota

 
2017 09 07 16:00
Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Prieš metus skambiai nuaidėję uostamiesčio valdžios pažadai Smiltynę paversti kurortine teritorija po truputį virsta realiais užmojais.

Iki 2020 metų šioje šiauriausioje Kuršių nerijos dalyje bus nugriauti visi prie jūrinio kopagūbrio esantys stacionarūs, dešimtmečius gėdą darantys sovietiniai tualetai. Jie bus pakeisti naujais konteineriniais.

Taip pat artimiausiu metu planuojama parengti Smiltynės planavimo schemą, kurioje būtų nurodyti trūkumai ir būtiniausi darbai, norint kreiptis į Vyriausybę dėl kurortinės teritorijos statuso suteikimo.

Klaipėda planuoja investuoti į kitame marių krante esančią Smiltynę, kurioje trūksta rekreacinės infrastruktūros.

Imsis tualetų

Daugelyje pajūrio kurortų mūriniai sovietiniai tualetai paplūdimių prieigose yra arba rekonstruoti, arba uždaryti, tačiau Smiltynėje situacija nepakitusi iki šiol.

Prie Senosios perkėlos riogso XXI amžiaus standartų neatitinkanti išvietė su skylėmis grindyse. Nuo jos vasarą sklinda baisi smarvė, ir tai nepuošia vietovės, kurią gausiai lanko tiek turistai, tiek patys klaipėdiečiai.

Tokia pati situacija – prie paplūdimių. Į kai kuriuos tualetus žmonės net nedrįsta eiti, todėl gamtinius reikalus tradiciškai atlieka kopose.

Anot Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotojos Irenos Nachčiunovos, jau nuo kitų metų padėtis turėtų pradėti keistis.

„Yra planas iki 2020 metų nugriauti visus 6 prie jūrinio kopagūbrio, dviračių tako esančius sovietinius tualetus. Vietoj jų bus pastatyti nauji, šiuolaikiški konteineriniai. Kitais metais bus demontuojami du tualetai prie bendrojo ir moterų paplūdimių. Tie baisūs senieji tualetai yra su vadinamosiomis išgriebimo duobėmis, iki jų nėra atvestos jokios vandentiekio ar kanalizacijos komunikacijos, tad statant naujus gali iškilti tam tikrų problemų. Svarstome, kad konteinerinius tualetus statysime su bakais: viršuje – vandeniui, apačioje – nuotekoms“, – pasakojo valdininkė.

Šešiems tualetams Smiltynėje demontuoti ir naujiems pirkti, įrengti uostamiesčio savivaldybė yra numačiusi skirti apie 670 tūkst. eurų.

Pasidomėjus, koks likimas laukia prie kelto esančio tualeto, aiškaus atsakymo išgirsti nepavyko.

Anot merijos Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, problemų kelia tai, kad nėra požeminių komunikacijų.

„Smiltynėje nėra jokios kanalizacijos, čia bėda. Atvesti ją iš žemyninės dalies per marias yra labai brangu. Kol kas tas tualetas bus toks, koks yra. Jis prižiūrimas, o prie autobusų stotelės yra pastatyti biotualetai. Bet ką nors darysime ir su tuo sovietiniu: arba griausime, arba rekonstruosime. Galvojama pastatyti lokalius valymo įrenginius. Svarstomi įvairūs būdai, nes reikalingos komunikacijos“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Sieks statuso

Klaipėdos politikai prieš metus garsiai kalbėjo apie idėją Smiltynę paversti tikru europietišku kurortu. Tiksliau – iškovoti jai kurortinės teritorijos statusą.

Anot uostamiesčio merijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus Ričardo Zulco, pirmiausia reikia gerai atlikti namų darbus.

„Ta idėja gyva ir ji plėtojama. Norint gauti kurortinės teritorijos vardą, būtina atitikti daugybę reikalavimų. Šiuo metu Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus specialistai rengia dokumentus ir bus paskelbtas viešas konkursas. Norime, kad būtų sukurta Smiltynės schema, kurioje būtų išanalizuota visa situacija ir suformuluotos techninės užduotys: ko reikia, kad Smiltynė atitiktų kurortinei teritorijai keliamus reikalavimus“, – „Lietuvos žinioms“ kalbėjo departamento direktorius.

Esą turi būti aiškiai išdėstyta, kaip vietovė gali būti plėtojama, kokių paslaugų joje trūksta, kokios infrastruktūros reikia ir pan.

„Tarkime, ar reikia naujo turizmo informacijos centro, ar užtenka tokio, koks yra Kuršių nerijos nacionalinio parko žinioje. Ar reikia policijos patrulių, nuolat budinčio greitosios medicinos pagalbos ekipažo. Tai bus kompleksinis tyrimas. Buvome ne kartą susitikę ir derinome pozicijas su nacionalinio parko vadovybe. Svarstoma Smiltynėje įrengti miško parką su pažintiniais takais, lauko informacija apie augalus. Atlikę tyrimą ir turėdami strateginę schemą, galėsime imtis konkrečių darbų“, – pasakojo R. Zulcas.

Klaipėdos valdžiai dėl pernelyg atsainaus požiūrio į unikaliąją Smiltynę yra kliuvę ne kartą. Esą turėdamas savivaldybės teritorijoje šiauriausią Kuršių nerijos dalį miestas jos visiškai nepanaudoja, nepuoselėja.

Daug kalbėta apie tai, jog reikėtų atsigręžti į prieškario laikus, kai Smiltynėje buvo sukurta visa poilsio infrastruktūra. Ji sunyko ar buvo sunaikinta po Antrojo pasaulinio karo. Pavyzdžiui, iki šiol sukamos galvos, ar verta atstatyti buvusią karčemą ant Smėlio karčemos kopos prie kelto, restoraną, stovėjusį pačiame jūrinio kopagūbrio viršuje, ir kt.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"